„Vien sausį pasitraukė 21 proc., tai akivaizdu, kad per tris mėnesius čia bus pasitraukę daugiau žmonių nei buvo pasitraukę Estijoje panašiu metu – ten lygiagrečiu laikotarpiu buvo pasitraukę apie 20 proc. Mes tą skaičių jau perlipome, o dar net nėra įskaičiuoti vasario ir kovo mėnesiai“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Augustinavičius.
„Kai buvo tobulinama pensijų sistema ir atveriamas pasitraukimo langas, buvo numatytos ir priemonės, kurios pagerintų kaupimo sąlygas likusiems pensijų fonduose. Dabar, kai valstybės institucijos mato, kad pasitraukė jau šiek tiek daugiau žmonių nei Estijoje, manau, kad yra geras laikas pergalvoti, ar tikrai buvo sukurta pakankamai paskatų žmonėms likti pensijų fonduose“, – tikino prezidento patarėjas.
Anot jo, valstybei reikėtų naudotis laiku ieškoti papildomų būdų skatinti žmones toliau kaupti pensijai, nes pensijos apskritai yra itin svarbios.
Susiję straipsniai
Tiesa, V. Augustinavičius pripažįsta, kad vienas pagrindinių dalykų, kuris kelia nerimą gyventojams ir stumia juos nuo papildomo kaupimo pensijai – anuitetai. Pasak valstybės vadovo patarėjo ekonomikos klausimais, tai yra sudėtingas finansinis instrumentas, kuris nesusikūrė žmonių pasitikėjimo ir yra per sudėtingas, kad visi suprastų jo prasmę.
„Vienas žodis, matyt, tikrai kelia galvos skausmą žmonėms – anuitetai. Žmonės nemyli anuitetų, reikia tai pripažinti, nes jie ir nesupranta, kaip jis apskaičiuojamas – tai sudėtingas finansinis produktas. Pirmųjų išmokėtų anuitetų dydžiai taip pat nesukūrė pasitikėjimo šiuo produktu, tad tikrai dar yra vietų pensijų kaupimo modelyje, kurias galima patobulinti ir dar labiau paskatinti žmones neišeiti iš kaupimo“, – aiškino prezidentūros atstovas.
Nepaisant aktyvaus žmonių išstojimo ir rizikos, kad didelė dalis išsiimtų lėšų bus panaudota vartojimui, kas skatintų infliaciją trumpalaikėje perspektyvoje, V. Augustinavičius mato ir teigiamų dalykų. Jo manymu, antrosios pensijų pakopos reforma privertė žmones rimtai pagalvoti apie savo finansus, investicijas bei ilgalaikius sprendimus, o dėl to gyventojų finansinis raštingumas išaugs daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį.
„Dar viena gera išvada iš viso šio sprendimo yra, kad žmonės labai daug galvoja apie pensijų kaupimą, savo lėšas pensijų fonduose. Jeigu išsiimti – kur padėti, kur kitur investuoti, o gal neišeiti ir likti kaupti, nes lieka valstybės paskata, lieka ir paveldėjimo galimybę. Matyt, visi šie klausimai, kuriuos žmonės kelia, padidins jų finansinį raštingumą tiek, kiek mes Lietuvoje to nesugebėjome padaryti per dešimtmetį. Tai, kad žmonės galvoja, kaip elgtis su investicijomis atsivėrus naujoms galimybėms – pozityvus dalykas“, – apibendrino Gitano Nausėdos patarėjas.
Kaip skelbė ELTA, papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis perkeliama į pirmos pakopos pensiją.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Kaip skelbė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), per sausį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių – daugiau nei 300 tūkst.