Per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų, o bendras antros pakopos turtas šiuo metu siekia apie 10,2 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus turto vertė augo +14,8 proc. arba 1,3 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas per šį laikotarpį išaugo beveik trečdaliu – padidėjo 131 mln. eurų, arba 32 proc., skelbia LIPFA žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikė, todėl natūralu, kad joje vyksta pokyčiai, žmonės priima skirtingus sprendimus, tačiau pati sistema išlieka stabili ir kurianti vertę būsimiems šalies kaupiantiesiems“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidas Rūkas.
LIPFA vadovo teigimu, fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams – su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Vidutinė metinė gyvenimo ciklo fondų grąža siekia apie +9 proc., o nuo jų veiklos pradžios 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc. Tai rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, kaupimas išlieka efektyvus būdas didinti pajamas senatvei.
Susiję straipsniai
II pakopos grąža
Pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis yra laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikės kaupimo perspektyvos svarbą.
„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis nuoseklus kaupimas, reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, – pažymi V. Rūkas.
Vertinant II pakopos pensijų fondų rezultatus pagal gyvenimo ciklo fondų grupes, matyti, kad 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų fiksuoti laikini neigiami pokyčiai (apie –1–3 proc.), ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti.
Jaunesniems dalyviams skirti fondai (pvz., 1975–2009 m. gimimo grupės) per metus sugeneravo apie +10 iki +11 proc. grąžą, o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios jų sukaupta grąža jau siekia apie +90 iki +100 proc. Vyresnio amžiaus grupėms skirtų fondų grąža yra nuosaikesnė – pavyzdžiui, 1961–1967 m. gimimo grupėje grąža per metus siekia apie +5,4 proc., o turto išsaugojimo fonde – apie +4 proc., tačiau tai atitinka mažesnės rizikos strategiją.
„Gyvenimo ciklo fondų principas ir yra sukurtas tam, kad skirtingo amžiaus žmonės galėtų kaupti jiems tinkamiausiu rizikos lygiu. Jaunesni dalyviai gali išnaudoti didesnį rinkų augimo potencialą, o artėjant prie pensijos svarbiau tampa sukaupto turto išsaugojimas“, – sako LIPFA vadovas Vaidas Rūkas.
Jo teigimu, trumpalaikiai svyravimai metų pradžioje nekeičia bendros krypties – net ir matant laikinus minusus metų pradžioje, ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka aiškiai teigiami. Tai dar kartą patvirtina, kad kaupimą reikia vertinti per visą laikotarpį, o ne per kelių mėnesių pjūvį.
III pakopos fondai išlaiko nuoseklias ilgalaikio augimo tendencijas
III pakopos pensijų fondų rezultatai išlieka stabilūs – nors 2026 m. pirmąjį ketvirtį dėl rinkų svyravimų fiksuotas nedidelis neigiamas pokytis (apie –2,4 proc.), metinė grąža išlieka teigiama ir siekia apie +8,6 proc. Didžiausios akcijų dalies fondai per metus uždirbo beveik +10 proc., mišrūs fondai – apie +6,5 proc., o mažesnės rizikos fondai – apie +2,5 proc. Penkerių metų laikotarpiu šių fondų vidutinė grąža siekia apie +28,8 proc.
„Trys pensijų pakopos veikia kaip sistema – kiekviena jų atlieka savo funkciją. III pakopos fondai suteikia papildomą galimybę žmonėms patiems aktyviau formuoti savo finansinį rezervą ateičiai. Tarptautinėje praktikoje laikoma, kad pensijoje reikėtų siekti apie 70 proc. buvusių pajamų, todėl siekiant priartėti prie rekomenduojamos pajamų pakeitimo normos, svarbus visų trijų pakopų derinys“, – teigia V. Rūkas.
Aktuali informacija kaupiantiems ir pasitraukusiems iš II pensijų pakopos
Pirmojo ketvirčio „Sodros“ duomenys kol kas leidžia matyti tik dalį situacijos – jie apima tik jau įvykdytas išmokas. Per ketvirtį įvykdyta 62,5 tūkst. išmokų, tačiau bendras pasitraukusiųjų skaičius bus aiškus tik užbaigus visą išmokėjimų procesą.
„Šie skaičiai rodo dalį proceso – kiek žmonių dėl sunkios ligos, išankstinės pensijos ar nusprendę išsiimti 25 % sukauptų lėšų gavo pinigus. Tuo tarpu dalis gyventojų sprendimus jau yra priėmę, o jų prašymai šiuo metu yra apdorojami, todėl bendras vaizdas šiuo metu neišvengiamai fragmentiškas“, – teigia V. Rūkas.
Pasak jo, galutiniai pirmojo ketvirčio duomenys paaiškės tik užbaigus išmokėjimų procesą – gyventojams, kurie prašymus pateikė iki kovo 31 d., lėšos bus pervestos per 10 darbo dienų. LIPFA susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją apie visus pasitraukusius gyventojus planuoja skelbti balandžio 17 d.
Kartu pabrėžiama, kad patys pasitraukimai neturi įtakos nei fondo vieneto vertei, nei bendram sistemos stabilumui, o gyventojams svarbu aiškiai suprasti, kokią sumą jie realiai atgauna ir kokios galimybės lieka ateityje.
„Fondo vieneto vertės šie pasitraukimai nepaveikia – net ir daliai gyventojų nusprendus pasitraukti iš kaupimo, sistema išlieka stabili. Pasitraukiantys gyventojai atgauna savo pervestas įmokas ir visą uždirbtą prieaugį, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir paverčiami apskaitos vienetais, būsimai „Sodros“ senatvės pensijai.
Tuo pačiu svarbu žinoti, kad sprendimas nėra galutinis – persigalvojus visuomet galima sugrįžti ir pradėti kaupti iš naujo, o liekantieji kaupime toliau gauna valstybės skatinamąją įmoką, siekiančią daugiau kaip 400 eurų per metus“, – sako V. Rūkas.