Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų. Iš karto po to prašymų skaičius nuosekliai mažėjo – per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta tik 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį.
Per pirmąjį ketvirtį dar virš 2 proc. pasitraukė dėl kritinių ligų arba mažos sukauptos sumos likus penkeriems metams iki pensijos.
Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau – 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža. Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža. Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.
Antros pensijų pakopos fondus drebina nuosmukis: ekonomistas pataria, ką tokiu atveju daryti
Indrė Genytė-Pikčienė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė, naujienų portalui Lrytas komentavo, kad jau preliminarūs vertinimai rodė, jog pokyčiai reikšmingesni, negu buvo stebėta Estijos atveju ir negu savo lūkesčius bei scenarijus skelbė mūsų oficialios institucijos.
Svarbiausias klausimas dabar – kur tie pinigai bus panaudoti, kaip gyventojai elgsis su atsiimtomis lėšomis? Ar jie jas įdarbins ir kaups finansinę pagalvę, ar pinigai bus išleisti vartojimo poreikiams. O galbūt gyventojai padengs vartojimo įsipareigojimus, kas, pašnekovės vertinimu, būtų gana logiška.
Susiję straipsniai
„Kokį tai poveikį tai darys ekonomikai, labai priklausys nuo to, kokia dalis atsiimtų pinigų teks vartojimui. Jei reikšminga dalis bus išleista trumpalaikiam vartojimui, tai pakurstytų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą dėl stipresnio vidaus vartojimo.
Tačiau reikia pabrėžti, kad tai būtų vienkartinis ekonominis aktyvumas – ne tęstinis. Jis truktų trumpai, o vėliau būtų sunkiau pranokti užsikeltą BVP vartojimo kartelę, kai nebeliks šios papildomos pinigų injekcijos.
Makroekonomine prasme tai nėra tvarus ekonomikos augimo šaltinis. Priešingai – tai šiek tiek išbalansuoja ekonomikos vystymąsi“, – vertino I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, jos nuomone, klausimas platesnis – jis sukasi apie daugiapakopės pensijų sistemos ilgalaikiškumą. Dabar aukštesnės pakopos nepadengia didžiosios dalies visuomenės. Jei ir toliau matysime reikšmingesnį pasitraukimą iš antros pakopos, tai, ekonomistės nuomone, kels klausimų dėl sistemos tvarumo ir gebėjimo užtikrinti orias pajamas senatvėje.
„Gali tekti ieškoti papildomų sprendimų. Kita vertus, tai priklausys ir nuo to, kaip gyventojai naudos atsiimtas lėšas – galbūt jie jas nukreips į trečiąją pakopą ar kitus taupymo instrumentus. Tačiau norėtųsi sisteminio ir universalaus sprendimo“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Žinomas Lietuvos ekonomistas, prof. Rimantas Rudzkis, paklaustas, ar iš pensijų fondų atsiimtos lėšos taps paskata šalies ekonomikai, didele jų įtaka abejojo.
„Tikėtina, kad lauks nedidelis vartojimo pliūpsnis. Tačiau dabar nebe tie laikai, kai žmonės gyvena nuo algos iki algos, daugelis ir taip turi santaupų. Tad vargu ar tas vartojimo pagyvėjimas bus ilgalaikis, juolab jei tarp atsiėmusių savo lėšas bus nemažai vyresnio amžiaus gyventojų, kurie yra atsargesni.
Taip pat galimas nedidelis proveržis nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Tarkime, iš tų atsiimtų milijardų penktadalis gali būti investuota į NT. Tai – gerokai mažiau nei milijardas eurų. Taip, vieną procentą bendrojo vidaus produkto sudaranti investicija NT sektoriuje bus juntama, tačiau trumpalaikė“, – portalui Lrytas įvertino profesorius.
Jau dvylika metų būdamas pensinio amžiaus R. Rudzkis teigė, kad Lietuvos sąlygomis žmonėms nėra naudinga laikyti pinigus pensijų fonduose, juolab kai pensijos auga netgi sparčiau nei atlyginimai. Pats jis prisipažino dirbdamas dalį lėšų nukreipęs į antrosios pakopos fondą, tačiau dabar gaunamas anuitetas yra nepalyginti mažesnis, nei „Sodros“ mokama pensija, o jo dydis nebesikeičia dėl minimalios rizikos reikalavimų.
Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr., svarstė, kad daug kas iš antrosios pensijų pakopos pasitrauks vėliau, nes šiuo metu to paprasčiau nėra prasmės daryti: dėl Irano karo aktyvų vertės nusmukę. Karui pasibaigus, aktyvų vertės labai greitai atsistatys.
„Jei karo veiksmai užsitęs labai ilgai, pasaulis pereis į didelės recesijos fazę, negana to, turėsime ekonomikos nuosmukį ir infliaciją vienu metu. Trąšų ir naftos, dujų tiekimo iš regiono, kuriame vyksta karas, eliminavimas reiškia megasąstingį. Trąšų nebuvimas reiškia badą, maistas bus brangus visur – Kanadoje, JAV, Lietuvoje. O degalų kainos visame pasaulyje stipriai išaugs“, – kalbėjo A. Bartkus.
Šiuo metu investuotojai, baimindamiesi recesijos, pašnekovo teigimu, pardavinėja savo aktyvus. Kiti gi laukia, kad konfliktas gretai baigsis ir jie galės prisipirkti daug nuvertėjusio turto.
Todėl nemenkas kiekis antros pensijų fondų dalyvių laukia, kol pasibaigus konfliktui atsistatys fondų vertės – tuomet ir bus paranku pasitraukti iš pensijų kaupimo. Dabar tą padaryti neparanku.
„Lietuvoje dabar – dideli infliacijos lūkesčiai, o žmonės baiminasi, kad jų pinigai dėl to praras perkamąją galią. Jei praėjusių metų pabaigoje, planuodami atsiimti pinigus iš pensijų fondų, jie pirkimus buvo nukreipę į ateitį, kol atsiras norima prekė, tai dabar jie bijodami pinigų nuvertėjimo pirks čia ir dabar. Ir tą darys visi. Turėsime ne tik kaštų spaudimą, bet ir paklausos pusės nulemtą infliacinį spaudimą“, – komentavo A. Bartkus.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad pirmoji ir antroji pasitraukiančiųjų iš pensijų fondų gyventojų bangos bus ganėtinai didelės, o vėlesnės – ramesnės.
Banko kovo mėnesį daryta apklausa rodo, kad apie 18 proc. respondentų jau pasitraukė, 17 proc. planuoja tą padaryti, 16 proc. dar neapsisprendę, o 17 proc. – liks kaupti pensijų pensijų fonduose.
Ekonomisto vertinimu, trumpuoju laikotarpiu pensijų fondų pinigai – gera žinia ekonomikai, ilguoju – bloga.
„Europos Komisijos vartotojų apklausose aiškiai matyti, kad pastaruoju metu Lietuvos gyventojai vis labiau nerimauja dėl kainų augimo.
Mes tam pritariame, nes mūsų skaičiavimai rodo, kad po pasaulinių energetikos kainų augimo pradžios praėjus maždaug keturiems mėnesiams Lietuvoje pradeda spartėti infliacija: brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės.
Mano prognozė tokia: žmonės, kurie atsiims pinigus iš pensijų fondų, juos arba išleis, arba investuos – pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą ar statybines medžiagas – gana greitai“, – svarstė A. Izgorodinas.
Jo vertinimu, žmonės pagrįstai tikisi, kad kainos netolimoje ateityje kils, todėl ir pinigus jie linkę išleisti anksčiau: jei anksčiau žmogus planavo pinigus iš pensijų fondų gauti balandį ir juos išleisti liepą ar rugsėjį, tai dabar juos išleis balandį ar gegužę.
Tai reiškia, kad turėsime ryškesnį pensijų reformos poveikį per artimiausią ketvirtį, bet silpnesnį poveikį metų pabaigoje: didžiulis pakilimas balandį, birželį, iš dalies – liepą, o nuo rudens turėsime labai liūdną tendenciją, kai į šildymo sezoną, kuris gali būti brangesnis dėl įvykių Irane, įžengsime jau išleidę pensijų pinigus ir infliacijai vis labiau silpninant žmonių perkamąją galią.
„Turėsime stiprų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius, bet labai silpną ketvirtąjį ketvirtį.
Toks netolygumas išbalansuoja vartojimą ir verslo planavimą, ekonomiką, verslas nežino, kaip elgtis – vartojimas tarsi auga, bet visi supranta, kad tai – laikinai. Gali pradėti stigti kai kurių prekių, o dėl to gali dirbtinai kilti kainos“, – portalui Lrytas komentavo ekonomistas.