„Jei nebelieka privalomo kaupimo antroje pakopoje, tada kyla klausimas, ar yra reikalingas privalomas anuitetas? Ar privalomas anuitetas nėra viena tų priežasčių, kodėl vieno paprasčiausių ir priimtiniausių kaupimo senatvei būdų dalis žmonių nusprendžia nesirinkti ir iš jo išeiti?“ – „Verslo žinių“ tinklalaidėje svarstė G. Šimkus.
„Visuotinis privalomas anuitetas yra labai svarbus, tą pabrėžiu. Aš tikrai tikėjau, kad tai yra būdas užtikrinti, kad visiems kaupiant senatvei privačiai, bus geriausiai paskirstyta rizika ir anuitetas bus pigiausias. Tiesa, kai pradžioje nebelieka privalomo kaupimo, klausimas, ar tikrai turėtų būti privalomas anuitetas ir ar tai nėra tas dalykas, kuris atbaido“, – kalbėjo LB vadovas.
Tiesa, nepaisant keliamų klausimų, jis teigia, jog centrinis bankas kol kas nesiūlys su tuo susijusių įstatymo pakeitimų.
Susiję straipsniai
G. Šimkaus manymu, tam reikia plačių diskusijų, po kurių LB galiausiai galėtų padėti Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) bei Finansų ministerijai paruošti reikiamus projektus.
„Manau, kad šitame etape kalbame apie LB konceptualų mąstymą, kaip būtų galima tvarkyti. (...) Mes galime turėti matymą, bet tai yra politika, kurią daro SADM bei Finansų ministerija. Mes su jais galime kalbėti, bet mes, sukaupę tam tikrą patirtį, galime pasidalinti savo matymu ir prisidėti rengiant įstatymus“, – tikino LB valdybos pirmininkas.
„Tiesa, tai nebūtų tokie paprasti pakeitimai, kuriuos būtų galima akimirksniu padaryti. Pirmiausia, manau, reikia konceptualiai pagalvoti ir tik tada išeiti su kažkokiais įstatymo projektais“, – teigė G. Šimkus.
Atmeta, jog gyventojų priimti sprendimai dėl kaupimo parodo finansinio raštingumo trūkumą
Vertindamas pensijų reformos pirmojo ketvirčio rezultatus, kai iš sistemos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, G. Šimkus nesutiko su idėja, jog tai parodė finansinio raštingumo trūkumą visuomenėje. Anot jo, didesnis nei prognozuota pasitraukimas yra atspindys to, ką gyventojai galvoja apie šalies pensijų sistemą.
„Tikrai nesutiksiu su tuo, (kad visuomenė neišlaikė finansinio raštingumo egzamino – ELTA). Manau, kad tai visiškai nesusiję su finansiniu raštingumu – tikrai negalime kaltinti visuomenės. (...) Tai, ką mes turime, tai yra atspindys to, ką visuomenė manė apie antrąją pakopą, o ta nuomonė susidarė dėl to, kad valdžia priėmė vienus ar kitus sprendimus“, – teigė LB vadovas.
„Tas manymas apie šią labai svarbią, pabrėžiu, ir labai reikalingą privačią kaupimo dalį pensijoms – yra pasekmė visos istorijos, kuri prasidėjo 2004 m. (…) Turbūt reta sritis susilaukia tiek daug kardinalių pokyčių ir manau, kad tai, kaip visuomenė sureagavo, yra būtent to pasekmė“, – tikino G. Šimkus.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas savo ruožtu sakė manantis, jog keičiant su anuitetais susijusią tvarką nereikėtų imtis skubių veiksmų ir tai daryti tik tada, kai paaiškės galutiniai reformos rezultatai.
Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.
„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.
ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.