Didžiausia problema ta, kad dauguma šeimų šios sumos net nepastebi. Pirkiniai išsiskaido po truputį. Penki eurai čia. Dešimt ten. Dar keli eurai už tai, ko lyg ir reikėjo. Mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad maistui išėjo gerokai daugiau, nei tikėtasi.
Kur iš tiesų išeina pinigai?
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, didžiausia lietuvių išlaidų maistui dalis tenka mėsai, pieno produktams, sūriui, kiaušiniams, duonai ir grūdų produktams. Tai pagrindinės maisto krepšelio dalys.
Susiję straipsniai
Tačiau pinigai dingsta ne tik ten. Daug jų suvalgo smulkūs, beveik nepastebimi pirkiniai. Rytinė kava iš aparato namuose kainuoja 20–40 centų. Per mėnesį tai jau 6–12 eurų. Saldainiai, sausainiai, užkandžiai prie kasos. Vanduo buteliuose, nors galima gerti iš čiaupo. Pirktiniai padažai, kurie kainuoja kelis kartus brangiau nei pagaminti namuose. Tokios smulkmenos per mėnesį lengvai sudaro 30–50 eurų.
Dar viena skylė biudžete yra maisto švaistymas. Europos Komisijos duomenimis, vidutinis europietis per metus išmeta apie 131 kilogramą maisto. Lietuvoje skaičiai panašūs. Tai reiškia, kad dalis to, kas sudedama į pirkinių vežimėlį, taip ir nebūna suvalgoma. Jogurtas, kurio galiojimas baigėsi. Daržovės, kurios sudžiūvo šaldytuve. Duona, kuri supelijo, nes buvo nupirkta per daug.
Šeimai, kuri per mėnesį maistui išleidžia 600 eurų, maisto švaistymas gali kainuoti 60–90 eurų per mėnesį. Tai pinigai, kurie tiesiog atsiduria šiukšlių dėžėje.
3,5 proc. infliacija tyliai didina šeimos sąskaitą
Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,5 proc. Skaičiavimas paprastas. Šeima, kuri maistui per mėnesį išleidžia 600 eurų, per metus vien dėl kainų augimo sumoka apie 250 eurų daugiau. Už tuos pačius produktus. Už tą patį kiekį.
Per pastarąjį dešimtmetį maisto kainos Lietuvoje smarkiai išaugo. Labiausiai pabrango sviestas, aliejus, kiaušiniai, pieno produktai ir mėsa. Tai produktai, be kurių sunku įsivaizduoti kasdienį valgiaraštį.
Atlyginimai per tą laiką irgi augo. Tačiau žmonės kainų spaudimą vis tiek jaučia. Lietuviai maistui skiria didesnę savo pajamų dalį nei daugelis europiečių. Kitaip tariant, maistas šeimos biudžete vis dar užima labai didelę vietą.
Po truputį išauga visas krepšelis
Problema dažniausiai slypi ne vienoje didelėje klaidoje, o daugelyje mažų. Niekas nepermoka 100 eurų per vieną apsipirkimą. Tačiau kas savaitę lengvai permokama po 10 ar 15 eurų, nes perkama be plano.
Scenarijus paprastas. Šeima nueina į artimiausią parduotuvę. Pasiima tai, ko reikia. Pakeliui į krepšelį įkrenta dar keli dalykai, kurie atrodo skanūs arba tuo metu parduodami su nuolaida. Namo parnešama daugiau, nei iš tikrųjų buvo planuota. Per keturis apsipirkimus per mėnesį tai gali sudaryti papildomus 40–60 eurų.
O dabar pažiūrėkime kitaip. Jei prieš apsipirkimą būtų peržiūrėtos tos savaitės akcijos, sudarytas sąrašas ir pasirinkta parduotuvė, kurioje tuo metu geriausios kainos, tų 40–60 eurų būtų galima visai neišleisti. Arba už tą pačią sumą nupirkti daugiau tikrai reikalingų prekių.
Šeimos maisto išlaidas galima sumažinti skiriant 5 minutes per savaitę
Tam nereikia sudėtingų lentelių. Reikia tik vieno įpročio.
Vieną vakarą per savaitę, prieš einant apsipirkti, verta skirti penkias minutes savaitinėms prekybos tinklų akcijoms peržiūrėti. Svetainėje topakcijos.lt pagrindinių prekybos tinklų pasiūlymai surinkti vienoje vietoje. Nereikia atskirai tikrinti, kokios naujausios Maxima akcijos, „Lidl“, „Norfa“, „Iki“ ar „Rimi“ leidinių naujienos šiandien galioja.
Tada reikia susidaryti pirkinių sąrašą. Ne bendrą, kad reikia pieno ar mėsos, o konkretų. Koks pienas? Kokia mėsa? Kurioje parduotuvėje šią savaitę pigiau? Tada lieka nuspręsti, į kurį vieną ar du prekybos centrus verta užsukti.
Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio maisto krepšelio Lietuvos parduotuvėse gali siekti apie 20 proc. Šeimai, kuri per mėnesį maistui skiria daugiau nei 600 eurų, toks skirtumas reikštų iki 120 eurų per mėnesį. Per metus tai būtų beveik 1 500 eurų.
Ne visos šeimos sutaupys tiek. Tačiau net pusė šios sumos jau yra 750 eurų per metus. Vien dėl to, kad vieną vakarą per savaitę buvo skirtos penkios minutės planavimui.
Dar vienas svarbus dalykas: pirkti tai, kas bus suvalgyta
Planavimas padeda ne tik rasti mažesnę kainą. Jis padeda pirkti tik tai, kas tikrai bus suvalgyta. Kai pirkinių sąrašas sudarytas pagal savaitės valgiaraštį, mažesnė tikimybė, kad šaldytuve suges nepanaudoti produktai.
Poveikis dvigubas. Sutaupoma perkant pigiau. Sutaupoma ir todėl, kad mažiau maisto išmetama.
Šeimos biudžetui tai gali reikšti 100–150 eurų per mėnesį. Be didelių atsisakymų. Be prastesnės kokybės. Be jausmo, kad tenka gyventi skurdžiau. Tiesiog geriau planuojant.
7 000 eurų per metus maistui. Didžioji dalis išleista be plano
Daugelis šeimų į šį klausimą tikriausiai atsakytų sąžiningai: mažiau nei pusė. Likusi dalis tiesiog išslydo. Po truputį. Kasdien. Be aiškaus plano.
Penkios minutės vieną vakarą per savaitę gali šią padėtį pakeisti. Ne per vieną dieną. Bet per kelis mėnesius skirtumas mėnesio pabaigoje jau bus aiškiai matomas.
Daugiau nei 612 mln. eurų per mėnesį. Tiek Lietuvos gyventojai išleidžia maistui, gėrimams ir tabako prekėms. Kiek iš tos sumos buvo jūsų? Ir kiek iš jos buvo suplanuota iš anksto?



