Laimikio žvalgėsi dar neturėdami pinigų: būsto rinkoje – bruzdesys, tačiau gyventojai rizikuoja nusvilti

Stebint prekybininkų pateiktus pastarųjų savaičių duomenis, ekspertams peršasi išvada, kad šiandieniniai poreikiai lietuviams yra svarbesni už gerovę senatvėje.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad žmonės turi patys nuspręsti, ką daryti su atsiimtais pinigais. Ji taip pat ragina palaukti išsamesnių duomenų ir nedarytų skubotų išvadų.

„Mes kalbame apie šaldytuvus, bet nekalbame apie valymo įrenginius, būsto paskolas, elektrines – tai bus investicija, kur gyventojai garantuotai gaus grąžą. Ir garantuotai jiems pensijoj bus lengviau. Gal tiesiog kalbėkime iš visų pusių – visi variantai yra geri.

Net ir būsto nusipirkimas yra gera investicija ir niekas to nepaneigs. Man atrodo, ne vienas ekonomistas ir finansininkas gali pasakyti, kad įvertinus rizikas būstas yra viena iš geresnių investicijų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ praėjusią savaitę sakė J. Zailskienė.

NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas įsitikinęs – iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos būsto rinkai suteiks papildomą impulsą.

Aiškėja, kad kai kurie gyventojai būsto žvalgėsi dar ir nesulaukę šių pinigų, tačiau planuodami juos panaudoti ateityje. Dalis vystytojų jau kovą sudarinėjo sandorius rugsėjo mėnesio data.

M. Kulboko teigimu, su tuo susiję Lietuvos banko (LB) paskelbti Atsakingo skolinimosi taisyklių pokyčiai – nuo rugpjūčio pradinis įnašas pirmam būstui sieks nuo 10 proc.

„Savaime LB nieko nemažina ir nedidina, jis tik pateikia žaidimo taisyklių rinkinį rinkos dalyviams. Komerciniai bankai vadovaudamiesi tuo skolinimo taisyklių rinkiniu savarankiškai priima sprendimą, kokį pradinio įnašo dydį taikyti. Šiuo atveju pradinio įnašo minimalią ribą pirmam būstui rekomenduoja taikyti nuo 10 proc. įsigyjamo turto kainos.

Daugumai tai ženklus pradinio įnašo sumažėjimas ir galimai jau dabar kai kurie pirmo būsto pirkėjai derasi dėl taip vadinamo „forward fund‘ingo“, kai pasirašomas ketinimas pirkti būstą ateities data. Tai nėra masinis reiškinys, bet rinkoje jau girdisi apie tokius bandymus“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Jis pastebi, kad iš papildomo kaupimo pensijai atsiimti pinigai aktualūs ir vaikams, kurie svarsto tėvų pinigus investuoti į pirmąjį būstą.

Kalbinti brokeriai sako, kad aktyvumas rinkoje šiuo metu jaučiamas, tačiau tai galima sieti ir su įprastai pavasarį pastebima susidomėjimo banga.

„NT rinkoje yra šioks toks pagyvėjimas, nors buvo kažkiek baimės dėl konflikto su Iranu, bet dabar žmonės nusiramino ir toliau ieškosi būsto. Galima sakyti, kad viskas grįžo į normalias vėžes – nežinau, kiek tai yra sezoniškumas, kiek antroji pakopa“, – portalui Lrytas komentuoja Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos (LNTBA) valdybos narys Giedrius Pavilionis.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad antrosios pakopos lėšas į būstą nukreipiantis gyventojas nėra prestižinio būsto pirkėjas. Tai labiau ekonominio, pačio pigiausio būsto pirkėjas.

G. Pavilionis sako stebintis tendenciją dėl sandorių ateities data sudarymo. Esą žmonės jau dabar derasi, kad rezervacijos būtų atliekamos ne su 15, o 10 proc. siekiančiu pradiniu įnašu.

Tuo metu NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ pardavimų ekspertė Karina Paulauskaitė sako, kad prabangaus būsto rinkos pensijų kaupimo pokyčiai nepaliečia. O ateities sandoriai, pašnekovės teigimu, šiame segmente yra įprastas reiškinys.

„Tai yra didesnė investicija, didesnė suma, todėl žmonės turi labai planuoti savo biudžetą. Dažniausiai jiems reikia realizuoti turimą mažesnio portfelio būstą, per kažkurį laikotarpį išsiimti investicijas.

Mums įprasta sandoriai, kurie gali trukti ir penkerius, ir ketverius, ir pusę metų. Retesnis atvejis, kai sandoriai užsidaro per mėnesį“, – įžvalgomis dalijasi K. Paulauskaitė.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas mano, kad iš beveik 3 mlrd. eurų, jau išmokėtų papildomą kaupimą nutraukusiems gyventojams, maždaug 0,5 mlrd. eurų galėtų būti nukreipta į būsto rinką.

Tokie skaičiai pateikiami atsižvelgiant į rugpjūčio mėnesį įsigaliosiančius pakeitimus dėl mažesnio pradinio įnašo.

„Tai irgi labai skatina NT rinką. Įsivaizduokit, būsto kaina 200 tūkst. eurų, užtenka tik 20 tūkst. eurų – labai logiška, kad tikrai surinks iš pensijų fondų“, – skaičiuoja pašnekovas.

Nors būstą ekspertas laiko gera investicija, jis taip pat pastebi, kad LB pakeitimai gali sukelti kainų augimą. O ir palūkanų normos, prognozuoja M. Jansonas, gali grįžti į prieš dvejus metus buvusį lygį.

„Negalima imti būsto paskolų, jei neturi finansinio saugiklio. Palūkanos pradėjo augti, kitais metais žmonės mokės apie 5, o gal net 5,5–6 proc. siekiančias palūkanas.

Suprantu, kad lietuviai nori to NT, bet šioje vietoje jie aukoja viską, kad tą būstą turėtų, ir neatsižvelgia į tai, kad kartais moka per brangiai“, – problemą iškelia M. Jansonas.

Jis pastebi dar vieną klaidą, kurią dažnai daro jaunos šeimos.

„Žmonės nusiperka NT, o po to, natūralu, nori vaiko. Tada vienas iš tėvų išeina į tėvystės atostogas, gauna 70 proc. (aut. past. – buvusio atlyginimo), už antrus metus – 40 proc. Dar sutampa, kad banko palūkanos kyla. Jaunoms šeimoms čia yra didžiausi iššūkiai.

Europoje jau seniai yra nusistovėjusi tvarka, kad niekas neima jokių kreditų, kol nėra įvykdytas šeimos vaikų planas. Pavyzdžiui, šeimoje gimė du vaikai, jie jau eina į darželį, mokyklą, abu tėvai gali eiti į darbą – tik tada yra žiūrima kredito“, – apie užsienio tendencijas pasakoja pašnekovas.

Profesorius, akademikas Romas Lazutka pastebi, kad investuojantys į būstą Lietuvoje neretai sulaukia kritikos. Sakoma, kad šie – finansiškai neraštingi, nežino kitų investavimo instrumentų.

Tačiau žmonių patirtis, profesoriaus teigimu, rodo, kad toks sprendimas pasiteisina.

„Jau labai seniai prasidėjo bumas pirkti antrą, trečią vieno kambario būstą, ypač Vilniuje. Žmonės pasiskaičiuoja, kad būstai turėtų dar brangti, nes jie yra pigesni nei kitų Europos šalių sostinėse. Kita vertus, jie gauna pajamas iš nuomos – daug žmonių nuomoja nelegaliai, nes nėra masinių nuobaudų“, – sako R. Lazutka.

Vis tik jis nemano, kad dėl pensijų pinigų į būsto rinką suplūs daug naujų pirkėjų – jo teigimu, atsiimtos sumos yra labai menkos.

„Retas, kuris sukaupė tiek, kad užtektų pradiniam įnašui. Nebent gali būti taip, kad žmogus jau turėjo kažkiek pasitaupęs, jam trūko, tai prisideda. Gali būti, kad tėvai priešpensijiniame amžiuje, dar dirbantys ir turi susitaupę, tai vaikams sudės į krūvą. Bet masinio nukreipimo į būsto rinką nebus“, – prognozuoja pašnekovas.

R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šeimose apskritai yra įprasta, jog tėvai vaikams padeda įsigyti būstą – tam nereikia nė antrosios pakopos pinigų.

O jei atžaloms nusprendžiama padėti naudojant pensijai kauptus pinigus, tame profesorius sako nieko blogo neįžvelgiantis – esą senatvėje tėvai gali tikėtis pagalbos iš vaikų.

„Tarkim, jeigu į gydytojus kreipiasi privačiai, nes negali laukti eilėse, ir reikia sumokėti. Tai tokiais atvejais vaikai, matyt, paremia“, – samprotauja pašnekovas.