Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad pranešimų mastas išlieka didelis.
„Praėjusią parą, pavyzdžiui, gavome 70 pranešimų apie galimus sukčiavimus. Čia kalbu ir apie žmones, kurie nukentėjo, ir apie tuos, kuriuos bandyta apgauti, tačiau nepavyko“, – Žinių radijo laidoje „Kas, jeigu?“ sakė policijos atstovas.
„Pasisavintų pinigų suma, pavyzdžiui, praėjusią parą yra 70 tūkst. eurų. Jeigu žiūrėtume nuo metų pradžios, turime daugiau nei tūkstantį ikiteisminių tyrimų, o išviliotų pinigų suma viršija 10 mln. eurų“, – teigė R. Matonis.
Susiję straipsniai
Anot jo, ilgalaikė tendencija išlieka auganti, nors šiuo metu matyti stabilizacija.
„Nuo 2020 metų stebime, kad sukčiavimų skaičius didėja kasmet po maždaug 15–20 procentų. Šiemet, lyginant su pernai, situacija yra pakankamai stabili“, – sakė policijos atstovas.
Sukčiavimo schemos iš esmės nesikeičia – keičiasi jų pateikimas.
„Kažkokių labai naujų schemų nėra. Sukčiai vieną schemą po kurio laiko pakeičia kita ir prisiderina prie tuo metu aktualių dalykų“, – teigė R. Matonis.
„Dabar aktyvūs sukčiavimai, susiję su deklaravimu, taip pat su antros pakopos pensijų fondais. Siūlomos konsultacijos, nerealūs investiciniai projektai, žadama labai didelė ir greita grąža“, – kalbėjo jis.
Pirmasis kontaktas dažniausiai vis dar vyksta telefonu.
„Dominuoja telefoniniai sukčiavimai. Sukčiai labai greitai įsivertina, su kuo kalba. Jaunesniems siūlomas investavimas, vyresniems – kitos legendos“, – sakė R. Matonis.
„Jie turi po keletą įvairių scenarijų ir juos labai greitai pritaiko. Galiausiai išviliojami prisijungimo duomenys ir pervedami pinigai“, – pridūrė policijos atstovas.
Prokuroras Zenonas Burokas pabrėžia, kad tokias bylas tirti sudėtinga.
T.Bauro nuotr.
„Didžioji dauguma šių nusikaltimų daroma iš užsienio. Skambučiai vykdomi internetinės telefonijos principu, todėl rodomas numeris nėra tikrasis numeris“, – Žinių radijo laidoje „Kas, jeigu?“ sakė prokuroras.
„Turime du tikslus – nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį ir surasti turtą. Sekame ryšį ir po to pinigus“, – teigė Z. Burokas.
Pastaruoju metu keičiasi ir pinigų pasisavinimo būdai.
„Bankai vykdo prevencines priemones, daugiau pervedimų sustabdoma. Todėl atsirado atvejai, kai auka įtikinama išgryninti pinigus ir atiduoti juos tariamam pareigūnui“, – sakė prokuroras.
„Tokiu atveju dar sudėtingiau atsekti lėšas“, – pridūrė Z. Burokas.
Vis dėlto teisėsaugai kartais pavyksta nustatyti sukčius.
„Yra sėkmės istorijų. Žmonės užfiksuoja automobilio numerius, padeda vaizdo kameros. Bendradarbiaujame su kitų šalių teisėsauga, pavyzdžiui, Ukrainoje uždaromi skambučių centrai“, – teigė prokuroras.
Apie dirbtinio intelekto naudojimą jis kalba atsargiai.
„Logiškai tai įmanoma – galima įrašyti balsą ir juo kalbėti artimiesiems. Tačiau iš bylų matome, kad tai dar nėra plačiai naudojama“, – sakė Z. Burokas.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė pabrėžia, kad aukomis gali tapti bet kas.
„Dažniausias tipas yra fišingas – duomenų viliojimas. Viską lemia budrumas ir greitis: gavau žinutę, paspaudžiau ir patekau į pinkles. Tokiu būdu pakliūti gali bet kas“, – Žinių radijo laidoje „Kas, jeigu?“ sakė Lietuvos banko atstovė.
Investiciniai sukčiavimai, anot jos, reikalauja daugiau žinių.
„Kai siūlomas labai didelis uždarbis be rizikos, labiau išsilavinęs žmogus linkęs suabejoti, nes niekas nieko nemokamai neduoda“, – teigė V. Dičpinigaitienė.
Tyrimai rodo, kad problema Lietuvoje didesnė nei kaimyninėse šalyse.
„44 procentai lietuvių nurodė, kad yra sukčiavimo aukos, ir trečdalis apie tai niekam nepraneša“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
G.Bitvinsko nuotr.
„Latvijoje tokių yra apie 20 procentų, Suomijoje – apie 30. Mes atrodome blogiausiai“, – teigė V. Dičpinigaitienė.
Pasak jos, dalis žmonių nesikreipia dėl gėdos arba netiki, kad tai padės.
„Apie 10 procentų sako, kad buvo gėda, dalis nežino, kur kreiptis, o daug kas mano, kad nieko nepakeis“, – sakė ji.
Tyrimai rodo ir kitą tendenciją.
„Kuo daugiau žmogus naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, tuo didesnė tikimybė pakliūti. Tačiau kuo didesnis finansinis raštingumas, tuo mažesnė rizika“, – teigė Lietuvos banko atstovė.
Policija ragina pranešti net ir tada, kai apgauti nepavyko.
„Jeigu jus bandė apgauti, tačiau nepavyko, tikrai praneškite. Tai galima padaryti numeriu 112 ar per e. policiją“, – sakė policijos atstovas.
„Mes keičiamės informacija su tarnybomis ir galime blokuoti svetaines ar numerius. Tai padeda apsaugoti kitus“, – pridūrė R. Matonis.
Pasak jo, didelė dalis sukčiavimų vis dar vykdoma rusų kalba.
„Matome, kad daug sukčiavimų daroma iš užsienio ir rusų kalba. Taip pat ieškoma lietuviškai kalbančių bendrininkų“, – sakė policijos atstovas.
Prokuratūra mano, kad ilgainiui reikės stipresnių europinių sprendimų.
„Tai globalūs nusikaltimai, todėl efektyviausia būtų stiprinti europinį tyrimų lygmenį“, – teigė prokuroras.
Lietuvos bankas šiuo metu rengia nacionalinę sukčiavimo prevencijos strategiją.
„Ši tema yra viena strateginių. Dirbame tiek su technologiniais sprendimais, tiek su žmonių atsparumo didinimu“, – sakė Lietuvos banko atstovė.