„Žinoma, tai net nėra klausimas – minimalus darbo užmokestis didės, klausimas, kiek. Turime įsivertinti daug kriterijų, (…) ir fiskalinės drausmės momentus, ir tai, kas vyksta dėl Irano karo sukeltų padarinių, taip pat nėra to sparčiai didėjančios produktyvumo, iš tos pusės turime į šiuos rodiklius atsižvelgti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Putk.
Viceministrės teigimu, nuo 2021 m. MMA dydis yra perkopęs skurdo ribos lygį, kuris siekia 600–700 eurų,
„Į rankas dabar minimalus darbo užmokestis yra apie 840 eurų, tai tikrai yra daugiau nei skurdo rizikos“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pažymėjo, kad minimali alga kitais metais kils, tačiau ragino Vyriausybę didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Turime bendrą vardiklį su profesinėmis sąjungomis, kad MMA dydis turi didėti, čia nėra diskusijos, tuo pačiu turime bendrą vardiklį, kad ne tik MMA, bet ir neapmokestinamas pajamų dydis turi didėti, ką palaiko ir prezidentas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Romanovskis.
Jo teigimu, priimdama sprendimus dėl minimalios algos didinimo valstybė turi atsižvelgti, kad daugelis verslo sektorių augo tik po kelis procentus, o transporto sektorius net susitraukė.
Dėl to A. Romanovskis Vyriausybę ragino „laikytis nuoseklumo“ šiuo klausimu, nekelti šio dydžio dviženkliais skaičiais.
„Mūsų įsivaizdavimas, kad MMA turi kilti atsižvelgiant į tai, tarp 6 ir 7 proc., toks būtų protingas kilimas. Turime suprasti, kad jeigu jis bus neprotingas, pirmiausia nukentės ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, nes ypač matome, kad darbdaviai regionuose mato kaip didžiausią iššūkį drastišką MMA kėlimą“, – sakė LVK vadovas.
Jo teigimu, vidutiniškai tiek NPD, tiek MMA turėtų kilti 70 eurų „į rankas“.
A. Romanovskio teigimu, dėl darbo užmokesčio spręsti ne orientuojantis į turtingiausiais ES šalis, o į tas regiono valstybes, su kuriomis Lietuva realiai konkuruoja.
Darbdaviams siūlant keisti šiuo metu taikomą MMA skaičiavimo formulę, LVK vadovas sako, kad tai gali būti „pagrindas diskusijai“, bet spręsdama dėl minimalaus atlygio Vyriausybė dažniausiai ja tiesiogiai nesivadovauja, todėl dabar tai nėra pirmos svarbos klausimas.
Vietoje to, verslo atstovo teigimu, dabar reikia rasti sutarimą su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Nors verslas ragina kitais metais kelti bazinį NPD, SADM viceministrė tikino, kad dabar Vyriausybė šio klausimo nesvarsto.
Finansų viceministras Darius Sadeckas taip pat sakė, kad 2027-aisiais kelti šį dydį ir taip mažinti pajamų surinkimą erdvės valstybės biudžete yra mažai.
2025 m. MMA išaugo iki 1153 eurų per mėnesį (ant popieriaus) – ketvirtadienį Trišalė taryba pradėjo derybas, savo prognozes pateiks Lietuvos bankas (LB).
Derybos tarp darbdavių ir darbuotojų profsąjungų vyks iki birželio vidurio, rugsėjo pradžioje vėliausiai sprendimą dėl MMA turės priimti SADM – ji apsisprendžia tuo atveju, jeigu Trišalei tarybai sutarti nepavyksta.