„Vertinimas yra labai kintantis – kai ateisime į birželio mėnesį, ECB Valdančiojoje taryboje diskutuosime apie tuos duomenis, kuriuos turėsime tuo metu. (…) Matant, kad situacija tęsiasi du mėnesius, kad ji yra labai greitai kintanti, energijos, naftos dujų kainos išlieka aukštuose lygiuose ir panašu, kad išliks ir į ateitį, mes pamažu tolstame nuo bazinio scenarijaus (…) ir labiau tikėtinas yra palūkanų normų didinimo sprendimas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, palūkanų normų didinimo tikisi ir rinkos – sugriežtėjo bankų finansavimo sąlygos, išaugo skolinimosi kaina rinkoje, bankai sugriežtino kredito standartus.
„Kalbant apie ateitį, perspektyva tikrai yra labai neapibrėžta ir smarkiai kintanti, verslas ir vartotojai yra atsargesni, o tai neigiamai veikia ir vartojimo sprendimus, ir investavimo sprendimus“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
II pensijų pakopos reformą laiko ne laiku: valdžia nebuvo pasiruošusi
Praėjusį ketvirtadienį ECB dar kartą paliko galioti nuo pernai birželio taikomą 2 proc. palūkanų normą – nuspręsta toliau analizuoti dėl karo Irane kylančių energijos kainų poveikį infliacijai ir lėtėjantį ekonomikos augimą.
Euro zonoje infliacija vasarį siekė 1,9 proc., kovo mėnesį – 2,6 proc., o balandį – 3 proc., viršydama ECB nustatytą 2 proc. ribą.
Balandį nuspręsta palūkanų normos nedidinti, baiminantis, kad didesnės skolinimosi išlaidos gali neigiamai paveikti ir taip vangų regiono ekonomikos augimą.
LB vadovo teigimu, prognozės rodo, kad infliacija euro zonoje toliau augs.
Susiję straipsniai
„Karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino energijos kainas, o tai kelia infliaciją ir neigiamai veikia pasitikėjimą. (…) Išankstiniu vertinimu balandžio mėnesį energijos infliacija buvo 11 proc., o tai jau beveik dvigubai daugiau nei kovą“, – sakė G. Šimkus.
„Vidutinio laikotarpio pasekmės labai priklausys nuo to, koks yra konflikto Artimuosiuose Rytuose gilumas, intensyvumas ir trukmė, nes kuo ilgiau aukštos energijos kainos užtruks, tuo didesne apimtimi jos netiesiogiai ir antriniais kanalais persimes į ekonomiką ir kainas“, – tikino jis.
LB vadovo teigimu, į aukštesnės infliacijos laikotarpį euro zonos ekonomika įžengia „gerai pasiruošusi“.
„Euro zonos ekonomikos augimas praėjusiais metais, kad ir nedidelis, buvo atviras potencialui, infliacija buvo nusistovėjusi ties tiksliniu pinigų politikos tikslu, o infliacijos lūkesčiai yra gerai įtvirtinti, nepaisant to, kad dabar trumpuoju laikotarpiu šie lūkesčiai yra padidėję“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jo teigimu, kuro kainos išaugo dėl naftos pasiūlo trūkumo, apribojus laivybą Hormuzo sąsiauriu, todėl Lietuva turi ieškoti būdų turimus išteklius naudoti efektyviau, mažesne apimtimi patirti kainos svyravimus rinkoje.
Pasak G. Šimkaus, tarptautinio nestabilumo rinkoje laikotarpiu ir dėl JAV prekybos apribojimų Europos Sąjunga (ES) turi suvokti, kad ekonominė situacija pasikeitė, ir prie jos prisitaikyti.
Sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio.