Skaičiuojama, kad būsto ir komunalinių paslaugų sąskaitos yra didžiausia Europos namų ūkių išlaidų kategorija. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 23,6 proc. namų ūkių išlaidų ES tenka būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitoms kuro rūšims. Didžiuosiuose miestuose ypač didelę išlaidų dalį sudaro nuomos mokesčiai.
Svarbu paminėti tai, kad gaunantiems minimalų darbo užmokestį būsto nuoma yra itin didelė našta – vidutinė dviejų kambarių buto nuomos kaina daugumos ES šalių sostinėse viršija minimalų darbo užmokestį.
Tik penkiose bloko šalyse mėnesinis nuomos mokestis yra mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Tiesa, Eurostato duomenys grindžiami minimalaus darbo užmokesčio dydžiu neatskaičius mokesčių, todėl tikėtina, kad, atsižvelgiant į grynąjį darbo užmokestį, faktinė našta darbuotojams yra dar didesnė.
Mažą gimstamumą lemia ne tik ekonominės priežastys: atskleidė retai aptariamą pusę
Praha ir Lisabona – sąrašo viršuje
Dėl pajamų ir nuomos kainų skirtumo labiausiai nukenčia Čekijos sostinės gyventojai. Prahoje vidutinė nuomos kaina siekia 1,71 tūkst. Eur, o minimalus darbo užmokestis šalyje – 924 Eur. Kitaip tariant, norint išsinuomoti dviejų kambarių butą, reikia sumos, lygios 185 proc. minimalaus darbo užmokesčio.
Lisabonoje ši suma sudaro 168 proc. Portugalijoje mėnesinis minimalus darbo užmokestis yra 1,073 tūkst. Eur, o vidutinė nuomos kaina sostinėje – 1,71 tūkst. Eur.
150 proc. minimalaus darbo užmokesčio riba peržengta Budapešte (159 proc.), Bratislavoje (158 proc.), Sofijoje (154 proc.), Atėnuose (153 proc.) ir Rygoje (151 proc.). Tai reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunantys gyventojai nuomai turėtų skirti visą savo algą, tačiau jos vis tiek nepakaktų – trūktų daugiau nei pusės papildomo atlyginimo.
Susiję straipsniai
Su sunkumais susiduria ir kitų Europos sostinių gyventojai, kur mėnesio išlaidos nuomai sudaro daugiau nei 100 proc. minimalaus atlyginimo. Tokia situacija susidariusi Valetoje (143 proc.), Paryžiuje (138 proc.), Taline (131 proc.), Madride (125 proc.), Bukarešte (122 proc.), Varšuvoje (117 proc.), Dubline (113 proc.), Liublianoje (105 proc.) ir Vilniuje (105 proc.).
Pavyzdžiui, Paryžiuje vidutinė dviejų kambarių buto nuoma yra 2,523 tūkst. Eur, o minimalus darbo užmokestis Prancūzijoje – 1,823 tūkst. Eur. Madride buto nuoma siekia 1,721 tūkst. Eur, o minimalus darbo užmokestis – 1,381 tūkst. Eur.
„Didelės būsto išlaidos ir mažos algos stumia žmones į skurdą, o ekonomiką – į recesiją.
Nuomos kainų ir darbo užmokesčio neatitikimas yra visiškai nepriimtinas. Pridėjus dar ir didėjančias energijos bei maisto išlaidas, dirbantys žmonės yra priversti skolintis būtiniausioms reikmėms ir praktiškai neturi jokių laisvų pajamų, todėl sutaupyti pinigų, kad būtų galima atnaujinti būtiniausią buitinę techniką ar apsilankyti pas odontologą, tampa neįmanoma“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) generalinė sekretorė Esther Lynch.
Briuselis ir Berlynas – įkandamiausios sostinės
Tuo metu Briuselis išsiskiria kaip geriausia ES sostinė minimalų atlyginimą gaunantiems gyventojams nuomos prieinamumo požiūriu. Ten nuomos išlaidos sudaro 70 proc. minimalaus darbo užmokesčio, mat vidutinė dviejų kambarių buto nuoma kainuoja 1,476 tūkst. Eur, o minimalus darbo užmokestis – 2,112 tūkst. Eur.
Berlynas užima antrąją vietą – Vokietijos sostinės gyventojams nuomai tektų skirti 76 proc. minimalaus darbo užmokesčio. Tuo metu Nikosijoje šis skaičius siekia 85 proc., Liuksemburge – 87 proc., o Hagoje – 96 proc.
Tiesa, palyginti su sostinėmis, ES šalių vidurkiai rodo geresnę padėtį. Daugelyje šalių minimalaus darbo užmokesčio pakanka nuomai apmokėti.
Iš 16 ES šalių, analizuotų šiame ETUC palyginime, minimalaus darbo užmokesčio dalis, reikalinga nuomai padengti, svyruoja nuo 33 proc. Lenkijoje iki 61 proc. Maltoje.
Lenkijoje minimalus darbo užmokestis yra 1,139 tūkst. Eur, o vidutinė nuomos kaina – 376 Eur.