Grįžusių monetų svoris viršija 100 tonų – tai prilygsta mėlynojo banginio svoriui. Toks kiekis monetų užimtų apie du traukinio krovininius vagonus, jų nominalioji vertė – apie 600 tūkst. eurų.
„Rezultatai aiškiai rodo, kad apvalinimas veikia – žmonėms atsiskaityti yra paprasčiau, o smulkiųjų monetų poreikis nuosekliai mažėja. Matome ir platesnį poveikį: nebereikia kaldinti naujų smulkių monetų, efektyviau valdomas jų ciklas, mažėja poveikis aplinkai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Iki apvalinimo smulkiosios monetos dažnai būdavo panaudojamos tik vieną kartą – gavus grąžą, jos nuguldavo taupyklėse ar būdavo pametamos. Gyventojai kasmet prarasdavo reikšmingą jų dalį, o nuolatinė monetų gamyba, transportavimas ir tvarkymas reikalavo papildomų išteklių ir didino poveikį aplinkai.
II pensijų pakopos reformą laiko ne laiku: valdžia nebuvo pasiruošusi
Apvalinimo tikslas – mažinti neefektyvų smulkiųjų monetų naudojimą, supaprastinti atsiskaitymus ir prisidėti prie tvaresnės grynųjų pinigų apyvartos. Rezultatai rodo, kad šie pokyčiai duoda apčiuopiamą naudą.
Monetos naudojamos efektyviau
Susiję straipsniai
Grįžusios monetos saugomos Lietuvos banko saugyklose ir gali būti perduotos kitoms šalims.
Dalis į Lietuvos banką grįžusių monetų bus panaudota mainams su kitų šalių centriniais bankais – pavyzdžiui, dalimi jų apsikeista su Latvijos centriniu banku.
Monetų apsikeitimas tarp centrinių bankų yra įprasta praktika, leidžianti sumažinti naujų monetų kaldinimo poreikį ir efektyviau valdyti grynųjų pinigų ciklą. Šiuo metu vertinamos galimybės keistis monetomis su kitų valstybių centriniais bankais.
Smulkiosiomis monetomis vis dar galima atsiskaityti
Nepaisant apvalinimo, 1 ir 2 ct monetos išlieka teisėta atsiskaitymo priemone – jomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Gyventojai taip pat gali šias monetas nemokamai išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Primename, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro ct, o atsiskaitant negrynaisiais pinigais apvalinimas netaikomas.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.