„Bijau karo, bet šito (didesnio gyventojų pasitraukimo iš kaupimo antroje pensijų pakopoje – ELTA) nebijau. Manau, kad reikėtų grįžti prie ištakų, kam buvo sukurta antroji pensijų pakopa ir kokį tikslą turėjo.
Tikslas buvo, kad kiekvienas būsimas Lietuvos pensininkas prie valstybinio socialinio draudimo pensijos gautų priedą iš antros pakopos. Iš to išėjo didelis šnipštas, nes šiandien ten liko mažiau nei 500 tūkst. žmonių, nors sąrašuose anksčiau buvo 1,4 mln.“ – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Sysas.
„Tie pinigai – šiemet buvo suplanuota 286 mln. eurų, jei neklystu – leistų dabartiniams pensininkams, kurių yra 680 tūkst., kas mėnesį mokėti papildomai po 33 eurus. Koks bus pensininkų skurdas po 20 ar 30 metų – niekas negali pasakyti, bet šiandien 45 proc. pensininkų gyvena skurde arba ties skurdo riba“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.
Pensijų lėšas laikant pajamomis kompensacijos gali nebepriklausyti: baiminasi dėl gyventojų sukčiavimo
Tiesa, ilgametis Seimo narys šio pasiūlymo kol kas dar neįregistravo – tai ketina padaryti prieš 2027 m. valstybės biudžeto svarstymo pradžią. Anot jo, valstybei nelogiška remti gyventojų dalyvavimą antroje pakopoje.
„Kol kas aš šio siūlymo neregistravau, nors tai darau kiekvienais metais. Manau, kad šįkart registruosiu arčiau naujo biudžeto svarstymo, nes manau, kad nelogiška toliau remti norinčius dalyvauti šioje pensijų sistemoje, nes tie, kas jau 20 metų joje dalyvauja, jau yra sukaupę gerą sumą pinigų ir tikrai gali pereiti prie visiškai privataus taupymo būdo. Dabar jis remiamas mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė A. Sysas.
Susiję straipsniai
„Matykime visą vaizdą. (...) Išnaudokime mokesčių mokėtojų pinigus, kad išspręstume šios dienos problemas. (...) Lietuvoje pagrindinė pensija yra valstybinio socialinio draudimo.
Aš noriu būtent ją stiprinti, nes mūsų Konstitucijoje parašyta, kad valstybė laiduoja, kai žmogus tampa vyresnio amžiaus ir jam reikia mokėti pensiją. Tiesa, ten niekur nerasite, kad žmogus privalo gauti antrosios pensijų pakopos (paskatą – ELTA). Tai yra žmogaus asmeninis reikalas, kaip kaupti savo ateičiai“, – apibendrino socialdemokratas.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.
Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. viduryje.