Šią savaitę Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutarė, kad kitais metais MMA turėtų didėti 7,19 proc. iki 1236 eurų. Šiuo metu MMA siekia 1153 eurus neatskaičius mokesčių – 11,1 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Tačiau profesinių sąjungų ir darbdavių teigimu, tuo pat metu turėtų keturiais procentais būti padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kuris dabar siekia 747 eurus. Bet Vyriausybė stoja piestu prieš tokią idėją – ji siūlo tiesiog kelti MMA 8 procentais ir visiškai nedidinti NPD.
„Vyriausybė turi teisę priimti tokius sprendimus, kokius siūlo priimti, tačiau darbuotojų ir darbdavių bendras susitarimas privalo būti apsvarstytas ir išsamiai įvertintas. Priešingu atveju kyla natūralus klausimas – koks valdžios požiūris į socialinę partnerystę, jeigu darbdaviai ir profesinės sąjungos pasiekia susitarimą, tačiau jis net netampa rimto svarstymo objektų“, – klausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.
„Banko atstovai to nesitikėjo“: atsakė, kur nugulė didelė dalis iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Audrius Romanovskis priminė, kad vienintelis susitarimas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų pagal tokią pačią formulę buvo pasiektas tuo metu, kai profesinių sąjungų konfederacijai vadovavo dabartinė premjerė Inga Ruginienė.
„Atėjome pagėdinti nueinančios Vyriausybės, nes kai atsiduri kitoje pusėje, tu pamiršti, kaip anksčiau pavyko susitarti“, – sakė A. Romanovskis.
Susiję straipsniai
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė priminė, kad socialdemokratų rinkimų programoje buvo pažadai stiprinti socialinį dialogą ir NPD sulyginti su MMA. Beje, pakėlus NPD pagal profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimą, šis dydis išaugtų iki 777 eurų, o realiai MMA uždirbantis asmuo per mėnesį gautų beveik 6 eurais daugiau nei iki šiol.
„Šis susitarimas parodė, kad priešingi poliai sugeba rasti bendrą kalbą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos požiūriu, Vyriausybės elgesys yra nepagarba tiek profesinėms sąjungoms, tiek darbdaviams. Visuomet Vyriausybė sakydavo: jei jūs susitarsite su profesinėmis sąjungomis, mes pritarsime tokiam susitarimui.
Pasirodo, tie žodžiai tušti, o Trišalė taryba tėra vienašalė. Kol ji bus vienašalė, mes gal net negaišime laiko susitikinėti. Jei taip bus ir toliau, mes nematome prasmės dalyvauti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tiek verslo, tiek profesinių sąjungų atstovai dar nelaidoja vilčių ir tikisi, kad susitarti dėl MMA ir NPD didinimo pavyks sudarius naują Vyriausybę.
Šią savaitę vykusiame trišalės tarybos posėdyje finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad NPD didinimas biudžetui atsieitų apie 40 mln. eurų. Tuo pat metu Prezidentūra dar stumia idėją nustatyti papildomą NPD vaikus auginantiems tėvams, kuris siektų 87 eurus per mėnesį. Tai valstybei kainuotų dar apie 90 mln. eurų per metus, tiesa, tik nuo 2028-ųjų, kadangi NPD bus deklaruojamas tik už 2027 metus.
„Ideologiškai NPD didinti būtų labai naudinga ir reikalinga taip mažinant mažiausių pajamų gavėjų apmokestinimą, tačiau praktiškai nemanau, kad valdžia imtųsi papildomai didinti biudžeto pajamas (ar mažinti biudžeto išlaidas) kitąmet.
Su 8 proc. MMA didinimu mes vėl veikiausiai būsime lyderiai pagal MMA didinimą kitąmet, kas bus eilinis iššūkis verslams, kur MMA yra svarbus. Daugelyje ES valstybių prasideda diskusijos, bet mums aktualiausioje šalyje – Lenkijoje – jau yra vyriausybės siūlymas didinti MMA tik 3 proc. Darbuotojo, gaunančio MMA, sąnaudos iš darbdavio pusės Lenkijoje liks mažesnės negu Lietuvoje, tačiau skirtumas tarp šalių dar labiau sumažės“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.