Lietuvos gyventojai per metus iš neapdairumo svetimiems atiduoda apie 20 milijonų eurų santaupų. Tokie stebinantys skaičiai atsispindi paskutinėse suvestinėse.

Kibernetinio ir finansinio saugumo specialistai primena, ką svarbu žinoti, kad netaptumėte pasipelnymo šaltiniu tebegyvenantiems sukčiams.

Sukčių taikiklyje jau gali atsidurti ir, atrodytų, nekaltas pergalę simbolizuojantis dviejų pirštu gestas. Jis gali padėti sukčiams, jeigu jūsų pirštų atspaudai bus nufotografuoti ar nufilmuoti.

„Dirbtinis intelektas šiais laikais leidžia iliustraciją išdidinti iki keliolikos kartų. Klausimas, ar atsiras būdai, kaip tą asmens piršto atspaudą skaitmeniniu pavidalu panaudoti autorizuoti. Galima priartintą pirštą arba gerą kadrą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius.

[[ge:lrytas:lrytas:42941794]]

Tiesa, specialistas ramina – kol kas atspaudui pasigaminti sukčiai naudoja gelį, silikoną ar panašias medžiagas, o Lietuvoje neteko girdėti apie pirštų atspaudų vagystę.

„Užtat nėra visiškai apsaugotas jūsų telefonas. Niekas nesako, kad jis yra nepasiekiamas sukčiams ir ekonominiam ar kriminaliniam nusikaltėliams. Visa tai jau yra nulaužta, klausimas – kada juos ims naudoti“, – pridūrė M. Pareščius.

[[ge:lrytas:lrytas:41907998]][[ge:lrytas:lrytas:42489126]][[ge:lrytas:lrytas:42565848]][[ge:lrytas:lrytas:42942523]]

Klastotės balsu ir vaizdu

Banko „Luminor“ sukčiavimo prevencijos vadovo Mindaugo Kuktaičio teigimu, dažniausi sukčiavimo būdai – senieji. Tai skambutis iš neva policijos, banko ar artimo žmogaus. Tarp naujesnių atvejų – dirbtinio intelekto pagalba sukurtos tekstų ir vaizdo klastotės.

„Yra apsimetama vaizdo pokalbiuose tam tikrais įžymiais žmonėmis. Sukčiai dažnai yra ne lietuviai, todėl jiems patogu naudoti dirbtinį intelektą, pavyzdžiui, generuoti tekstui, versti tekstus“, – aiškino M. Kutkaitis.

Įtikinę suklastotu vaizdu apsimetėliai siūlo investuoti ar skolinti. Tai daro gudriai. Pirmiausia, kelis mėnesius bendrauja, kuria emocinį ryšį, kol žmogus su klastote susidraugauja.

„Tuo žmogumi, su kuriuo susipažino internetu, pasitiki daug labiau negu savo šeima, negu banku, negu policija. Būna atvejų, kai policija, nuvykusi į aukos namus, negali įtikinti to žmogaus, jog jis yra apgaunamas“, – paaiškino M. Kutkaitis.

Kaip atskirti tikrą balsą nuo klastotės

Todėl net išgirdus pažįstamą balsą telefone, specialistas siūlo pirmiausia įsitikinti – ar tikrai bendraujate su realiu asmeniu

„Aš padėsiu dabar ragelį, perskambinsiu tau senu numeriu. Jeigu perskambinam ir tai vis dar tas pats žmogus – viskas gerai, mes jam galim padėt. Taip pat ir į banką – turime viešus numerius, kuriais rekomenduojame skambinti“, – sakė M. Kutkaitis.

O bendraujant su verslo partneriais, artimaisiais – kalbėtis apie pinigus rekomenduojama tik uždavus testinį klausimą. Atsakymą turi žinoti tik tas – konkretus asmuo.

„Turime tam tikrą testinį klausimą, į kurį atsakymą žinom tik mudu. Tai vėlgi: pervesk man 50 eurų. Brangioji, koks atsakymas į klausimą?“ – pavyzdį, kaip toks testas atrodo praktikoje, pateikia M. Kutkaitis.

Banko specialistas primena: jokia finansų įstaiga nesiunčia laiškų ar žinučių su nuoroda, kurią reikia paspausti arba įvesti savo duomenis.

Tokį prašymą gavus – siūlo neskubėti. Ramiai apsvarstyti, ar tikrai galėjote gauti baudą, ar tikrai privalote atnaujinti duomenis.

„Pasitiki labiau nei šeima ar banku“: dėl milijonus išvagiančių sukčių – nauji įspėjimai