2025 m. Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriai užblokavo 5,73 mln. apgaulingų SMS su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius, ketvirtadaliu daugiau nei metais anksčiau (Ryšių reguliavimo tarnyba, 2025). Sukčiai vis dažniau naudojasi gerai atpažįstamų įmonių vardais, nes taip bandoma sukurti pasitikėjimo įspūdį ir paskatinti žmogų reaguoti greitai. Tokiose žinutėse gali būti naudojamas DPD pavadinimas, logotipas, siuntos ar paštomato motyvai, tačiau pats žinutės turinys dažnai išduoda, kad tai nėra oficiali komunikacija.
„Sukčių žinutės dažnai atrodo įtikinamai, nes jose naudojamas atpažįstamas DPD vardas, siuntos ar paštomato motyvai. Vis dėlto dažniausiai jas išduoda keli ženklai: skubos jausmas, neaiški nuoroda ir prašymas pateikti jautrius duomenis. Tokiais atvejais svarbiausia nespausti nuorodos automatiškai ir informaciją pasitikrinti oficialiais DPD kanalais“, – teigia DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Jis dėmesį, kad sukčiavimo scenarijai gali skirtis. Vienu atveju gyventojui pranešama apie tariamai sulaikytą siuntą, kitu – imituojamas atsiskaitymas už privačių asmenų parduodamas prekes, dar kitu – sukuriamas netikras interneto puslapis, vizualiai primenantis DPD svetainę. Visais atvejais tikslas išlieka tas pats: išvilioti asmeninius, prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis.
V. Germanas ir M. Navickas kartu su bendrininkais galėjo pasisavinti per 24 mln. eurų: paviešinti kratų radiniai
Kaip atpažinti apgaulingą žinutę?
Pirmiausia rekomenduojame pasitikrinti siuntų sekimo programėlę, jei ten nėra nei gaunamų, nei siunčiamų siuntų, galimai susidūrėte su sukčiais. Taip pat reikėtų patikrinti interneto puslapio adresą. Oficialūs DPD puslapiai visuomet baigiasi galūnėmis „dpd.lt“, „dpd.com“ arba „dpdgroup.com“. Jeigu nuorodoje matyti keisti simboliai, papildomi žodžiai, neįprasta domeno pabaiga ar adresas tik iš pirmo žvilgsnio primena DPD svetainę, tokios nuorodos atidaryti nereikėtų.
Susiję straipsniai
Antras svarbus signalas – prašymas įvesti mokėjimo kortelės duomenis. DPD neprašo mokėjimo kortelės duomenų siuntos sekimui ar pristatymui, taip pat nerenka mokėjimų už privačių asmenų parduodamas prekes. Jei žinutėje teigiama, kad kortelės duomenys reikalingi siuntai atsiimti, pristatymui patvirtinti ar pinigams už parduotą prekę gauti, tai turėtų kelti įtarimą.
Trečia, sukčių žinutėse dažnai kuriamas skubos jausmas: raginama veikti nedelsiant, nes siunta neva bus grąžinta, sulaikyta ar nepristatyta. Tokiais atvejais svarbu nespausti nuorodos automatiškai, o informaciją pasitikrinti oficialiais DPD kanalais.
Taip pat verta įvertinti pačios žinutės kokybę. Gramatikos, stiliaus klaidos, neįprastos formuluotės, keistai pateikta informacija ar nesusiję puslapio elementai gali rodyti, kad tai – suklastota komunikacija.
„Sukčiai dažnai naudojasi tuo, kad žmonės laukia siuntų ir yra įpratę greitai reaguoti į pristatymo pranešimus. Būtent todėl svarbu nepriimti skubotų sprendimų: patikrinti nuorodą, įvertinti, ar prašomi duomenys tikrai reikalingi toje situacijoje, ir kilus abejonių kreiptis tiesiai į DPD“, – sako T. Vaišvila.
Jeigu gavote įtartiną žinutę, DPD rekomenduoja neatidaryti joje esančių nuorodų, nevesti jokių asmeninių ar mokėjimo kortelės duomenų ir apie atvejį pranešti el. paštu kas@dpd.lt. Apie sukčiavimo atvejus taip pat galima informuoti policiją per www.epolicija.lt arba pagalbos numeriu 112, o apie apgaulingą žinutę pranešti ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt).
Jeigu duomenis jau suvedėte į įtartiną puslapį, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo banką dėl kortelės blokavimo ar galimos perlaidos sustabdymo bei pranešti policijai.