„Pirmiausia reikia pasakyti, kad biokuro – nei žaliavos, nei paties kuro – netrūksta. Praeita žiema buvo labai šalta ir su tais pačiais eksporto srautais niekam nepritrūko biokuro. Problema yra kita: jis veikiamas geopolitinių procesų – dujų ir naftos produktų kainų, nes tai yra alternatyvūs kurai“, – LRT radijui pirmadienį, rugsėjo 28 d., sakė V. Lukoševičius.
Anot jo, biokuro kainą veikia gamtinių dujų kainos, nes šilumos tiekėjai gali rinktis vieną ar kitą kuro rūšį.
„Bet kuris šilumos tiekėjas realiai gali visą šilumą gaminti dujomis, nepirkdamas biokuro. Kadangi gamtinių dujų kaina dabar yra 80 eurų už megavatvalandę (MWh) ir daugiau, alternatyvus biokuras, kuris parduodamas visiškai laisvais, liberalios rinkos principais, orientuojasi į gamtinių dujų kainą“, – aiškino jis.
Artėjant šildymo sezonui – supaprastinta kompensacijų tvarka: kas keičiasi gyventojams
V. Lukoševičiaus teigimu, biokuro kainas taip pat veikia regioninė rinka ir paklausa.
„Šioje rinkoje aplink Baltijos jūrą yra daug centralizuotos šilumos tiekimo operatorių ir pirkėjų, kurie brangiai perka ir kelia kainas, nes nėra jokios alternatyvos. Tai lėmė, kad turime biokuro, turime žaliavos, bet kainos yra 30–50 proc. išaugusios. Mūsų nuomone, tai yra visiškai tarptautinių rinkų konjunktūros rezultatas“, – teigė LŠTA vadovas.
Susiję straipsniai
„Galbūt atsirado daugiau pramonės, kuri brangiau perka šį produktą. Viską lemia šitie dalykai, o ne sąnaudos. Sąnaudos tiek kartų neišaugo – nei miškuose, nei perdirbimo įmonėse“, – pridūrė jis.
LEA vadovė A. Bagočiutė taip pat sako, kad artimiausiu metu kuro kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų.
„Kol kas nėra jokių prielaidų kainų mažėjimui, nes apie 50–60 proc. šilumos kainos lemia kuro kaina, o Lietuvoje pagrindinis resursas yra biokuras. Matome, kad biokuras šiuo metu kainuoja tiek, kiek įprastai kainuodavo žiemos metu – 50 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu“, – sakė A. Bagočiutė.
„Nedidelę dalį lemia dujos – jų kainos vidurkis šiuo metu taip pat viršija 76 eurus už MWh, kai praėjusiais metais tokiu metu jis siekė kiek daugiau nei 30 eurų už MWh. Todėl artimiausiu metu šių kuro rūšių kainų mažėjimo neverta tikėtis“, – sakė ji.
Pasak A. Bagočiutės, galutinė šildymo kaina gyventojams priklausys ne tik nuo kuro kainų, bet ir nuo oro sąlygų bei pastatų energetinio efektyvumo.
Įtakos turės ir tai, kad šis bus pirmasis šildymo sezonas, nuo kurio pradžios nebetaikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
„Pasirengimas šildymo sezonui taip pat turės įtakos. Šiuo metu esame apsirūpinę 27 proc. biokuro, nors įprastai tokiu metu šis rodiklis siekdavo 30 proc. Tiesa, dėl to nerimauti nereikėtų, nes daugiausia nerimo vis dėlto kelia kainos“, – teigė LEA vadovė.
LŠTA prezidentas V. Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad šildymas artėjančią žiemą gali brangti 15–20 proc., tačiau galutinę kainą lems kuro kainos ir oro sąlygos.
Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigė, kad aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai.
Kaip skelbė naujienų agentūra ELTA, Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, siūlantį grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM mokestį šildymui. Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tam griežtai nepritarė, teigdamas, jog valstybė neturi pinigų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė, kad lengvatinis PVM šildymui buvo per daug bendra priemonė, kuria naudojosi ir tie gyventojai, kuriems šildymo kaštai nekelia jokio spaudimo. Ministro pirmininko teigimu, šildymo kainų lengvata nebus sugrąžinama.
LEA sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.
Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).