Lietuva lūžta nuo būsto kiekio, 87 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste, tačiau nekilnojamojo turto (NT) prieinamumas vis dar yra prastas.

O galbūt ne visiems ir reikia nuosavo būsto? „Žinių radijo“ laidoje „ Atviras pokalbis“ vedėjas Raigardas Musnickas pateikė kitų Europos šalių – Vokietijos ir Šveicarijos – pavyzdį, kur būsto nuosavybės procentas yra gerokai mažesnis, o didžioji dalis gyventojų NT nuomojasi.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė atkreipė dėmesį, kad tose valstybėse, kur vyrauja būsto nuoma, kyla problemų dėl nuomininko apsaugos, o ilgalaikė nuoma stipriai konkuruoja su trumpalaike.

Laidos pašnekovė pristatė Aplinkos ministerijos su partneriais atliktą būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimo studiją. Pastaroji turėtų padėti formuoti ilgalaikę valstybės būsto politiką.

[[ge:lrytas:lrytas:43928893]]

Studijoje siūloma didinti būsto pasiūlą, gerinti jo kokybę ir stiprinti valstybės, verslo bei bendruomenių bendradarbiavimą.

Įvardijo pagrindinius tikslus

„Svarbu atsakyti į klausimą, ar žmogus gali surasti tinkamą būstą, kurį jis pajėgia įsigyti, išsinuomoti, gali išlaikyti ir prižiūrėti, būtent ten, kur jam reikia gyventi ir dirbti.

<...> Problema kyla dėl to, kad yra neatitikimas tarp pasiūlos, kainos, kokybės ir vietos. Matome, kad vienur būsto trūksta, kitur jo yra, bet jis yra netinkamas, nekokybiškas, nusidėvėjęs“, – teigė Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė.

[[ge:lrytas:lrytas:44032385]][[ge:lrytas:lrytas:43900010]][[ge:lrytas:lrytas:44045974]]

Siekiant spręsti šią problemą, L. Lukoševičienės teigimu, ministerija išskyrė tris tikslus:

kad tinkamo būsto būtų pakankamai;
kad žmogus jį galėtų įsigyti arba išsinuomoti;
kad tie žmonės, kurie patys negali apsirūpinti būstu, gautų valstybės ar savivaldybės pagalbą.

Išlaidas sumažintų renovacija

Dar vienas ministerijos akcentas – būsto kokybės gerinimas.

„Nuo 1960 m. iki 1990 m. pas mus pristatyta būsto, kuris yra nusidėvėjęs. Mes matome milžiniškus skaičius – daugiau nei 200 tūkst. Iš jų 80 proc. turi mažesnę nei D energinio naudingumo klasę.

Išlaidos, su kuriomis susiduria gyventojas, nebūtinai yra už šildymo sąskaitos. Trūksta vamzdžiai, krenta balkonai, o savininko pareiga yra tai prižiūrėti. Mes kartais nematome papildomų dedamųjų ir kiek tai mums kainuoja. Galbūt apie tai reikėtų kalbėti“, – dėmesį atkreipė specialistė.

[[ge:lrytas:lrytas:44148185]]

Tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pripažino, kad būsto renovacija, kurią kaip galimą išeitį išskiria Aplinkos ministerija, plėtotojams aktuali labiau kaip kompleksinis projektas.

„Tai yra kompleksinis teritorijos sutvarkymas renovuojant ir sukuriant naujos kokybės statinius, paslaugų erdves“, – teigė M. Statulevičius.

Prakalbo apie municipalinį būstą

LNTPA prezidentas taip pat pastebėjo, kad sprendžiant būsto prieinamumo problemą iki šiol buvo skiriamas per mažas dėmesys regionuose esančiam nenaudojamam NT.

„Regionuose yra labai daug nenaudojamo NT – būsto, kuris gal ir yra kokybiškas, tačiau žmonės išvažiavo ir nieko su juo nedaro.

Viena iš mūsų išvadų yra, kad reikia rasti būdų, kaip tą turtą įdarbinti – steigti profesionaliai valdomus fondus ir sukurti tam tikrą paklausos formatą regionuose“, – vieną iš variantų įvardijo pašnekovas.

Kalbai pasisukus apie savivaldybes, Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė akcentavo poreikį pasirūpinti žmonėmis, kurių pajamos yra per didelės gyventi socialiniame būste, tačiau per mažos būstui rinkos kainomis. Tai esą yra mokytojai, slaugytojai, pareigūnai ar vieniši asmenys.

„Prioritetinė kryptis galėtų būti savivaldybių būstas – ne socialinis, o municipalinis būstas (red. past. – savivaldybei priklausantis būstas, skirtas nuomoti mažesne nei rinkos kaina trūkstamų profesijų atstovams)“, – teigė L. Lukoševičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44148198]]

Municipalinio būsto projektus galėtų statyti ir investuotojai. Tačiau pastarieji, akcentavo M. Statulevičius, renkasi aktyvius regionus, į kuriuos kviečiami darbo vietas kuriantys verslai. Kitaip tariant, viešasis sektorius turėtų užtikrinti paklausos rizikos suvaldymą.

„Pirmiausia yra sklypai – jie gali būti išnuomojami arba aukciono tvarka parduodami. Galbūt už tam tikrą mažesnę kainą. Mes pastatome ir nuomojame reikalingiems specialistams, darbuotojams.

O kita dalis rinkos sąlygomis būtų nuomojama kitiems gyventojams, jei tame miestelyje yra gyvybinga rinka“, – galimą modelį dėliojo M. Statulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:44148028]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Šimtams tūkstančių gyventojų paruošė planą: užsimojo spręsti problemą, kuri jau seniai kelia galvos skausmą (5)