Atrodo, į Lietuvą sugrįžta ir anksčiau gerai žinoma schema – apsimetama negalią turinčiais žmonėmis, o praeivių prašoma paaukoti esą kilniam tikslui. Tačiau už jautrios istorijos slypi visai ne pagalbos prašymas, o sukta apgaulė.
Perspėja visus gyventojus
Pirmadienį, rugsėjo 28 d., Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Vaida Lukošiūtė prekybos tinklams bei žiniasklaidai išplatino raštą. Jame dėstoma, jog pastaruoju metu sulaukia pranešimų apie viešose vietose, prekybos centruose ir jų prieigose pasirodančius asmenis, kurie, sudarydami įspūdį, kad yra kurtieji, prašo pinigų ar renka tariamas aukas kurčiųjų bendruomenei.
Kaip apsaugoti savo asmens duomenis internete ir kas nutinka jiems patekus į sukčių rankas?
Pasak V. Lukošiūtės, asmenys gyventojams pateikia lapus su negalios ir kurtumo simboliais, Lietuvos vėliava, tariamų aukotojų parašais bei prašymu skirti pinigų.
Viename iš šiuo metu platinamų lapų nurodoma: „Regioninė kurčiųjų ir neįgaliųjų vaikų asociacija Europoje. Norime sukurti Nacionalinį pagalbos centrą.“ Taip pat naudojama „Handicap International“ simbolika.
Susiję straipsniai
„LKD pabrėžia, kad su tokiu pinigų rinkimu nėra susijusi. Lietuvos kurčiųjų draugija ir jos organizacijos tokiu būdu – vaikščiodamos po prekybos centrus, gatves ar kitas viešąsias vietas su parašų ir aukų rinkimo lapais – lėšų nerenka“, – akcentuojama rašte.
Daro ir reputacinę žalą
V. Lukošiūtei ypač susirūpinimą kelia tai, kad tokiais atvejais naudojamasi kurtumu, gestų kalba, negalios simboliais ir visuomenės noru padėti žmonėms su negalia.
„Tokia veikla ne tik gali klaidinti gyventojus ir paskatinti juos perduoti pinigus neaiškiems asmenims, bet ir daro žalą kurčiųjų bendruomenės bei teisėtai veikiančių nevyriausybinių organizacijų reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui jomis“, – neabejoja LKD prezidentė.
Veja lauk iš parduotuvių
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pripažįsta, kad sukčiai kartas nuo karto pastebimi ir jų tinklo parduotuvėse.
„Tamsaus, ne lietuviško gymio sukčiai, nekalbantys lietuviškai, apsimetantys kurčiaisiais ir kaulijantys pinigų, pasirodydavo „Norfos“ prekybos centruose.
Parduotuvių administracija ir apsauga su jais tvarkosi savarankiškai – išveja iš prekybos centrų teritorijos. Siekdami užtikrinti klientų ramybę, toliau taikysime šias priemones ir aktyviai stebėsime parduotuvių prieigas“, – tvirtina D. Ryliškis.
Pastebi sukčius šalia parduotuvių
Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, komentuoja, kad nors tokių atvejų pasitaiko, juos apsaugos tarnybos pastebi ne visoje Lietuvoje, o daugiau regionuose. Anot jos, tai nėra nauja schema, prekybos tinklo apsaugos darbuotojai informavo, kad tokie atvejai pasitaikydavo jau prieš keletą metų.
„Šiuo metu nelegalios paramos rinkimo atvejų pakilimo nepastebime, tačiau jei pastebime sukčiavimo atvejus greta parduotuvių – yra kviečiami apsaugos darbuotojai, kurie reaguoja atitinkamai pagal situaciją. Jei prireikia, asmenys būna perduodami policijai“, – atkreipia dėmesį G. Kitovė.
Pasitaiko bent keli atvejai per mėnesį
O Ernesta Vareikytė, „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė, pabrėžia, kad jiems yra svarbu, kad pirkėjai „Maximos“ parduotuvėse ir jų prieigose jaustųsi saugiai, todėl reaguoja į bandymus pasinaudoti žmonių geranoriškumu prisidengiant paramos rinkimu.
„Su tokiais atvejais savo prekybos tinkle susiduriame maždaug 1–2 kartus per mėnesį. Pastebėję asmenis, kurie galimai apgaulės būdu renka pinigus, apsaugos darbuotojai reikalauja nutraukti šiuos veiksmus ir kviečia policiją“, – griežtai su sukčiais tvarkosi prekybos tinklas.
„Maximos“ atstovė taip pat tikina, kad atsižvelgs į Lietuvos kurčiųjų draugijos kreipimąsi: „Apsvarstysime galimybes prisidėti prie informacijos sklaidos, padedančios pirkėjams atpažinti tokius sukčiavimo atvejus ir nuo jų apsisaugoti. Ir toliau sieksime užkirsti kelią tokiai veiklai, kad pirkėjai galėtų ramiai apsipirkti.
Pirkėjus, „Maximos“ parduotuvėje ar jos prieigose susidūrusius su įtartinais paramos rinkėjais, kviečiame nedelsiant informuoti apsaugos arba parduotuvės darbuotojus. Tai padeda greičiau reaguoti ir apsaugoti kitus žmones nuo galimos apgaulės“, – neabejoja E. Vareikytė.
Gali kreiptis ir į policiją
O štai „Rimi“ parduotuvėse tokių atvejų nepasitaikė, dėl to administracijai nesiskundė ir pirkėjai.
Kaip teigia prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė, į LKD išplatintą informaciją jie atkreipė dėmesį ir ja pasidalins su parduotuvių bei apsaugos komandomis, kad jos žinotų apie galimą sukčiavimo būdą ir galėtų tinkamai reaguoti pastebėjusios tokius atvejus.
„Jei parduotuvėje ar jos teritorijoje būtų pastebėti asmenys, įkyriai prašantys pinigų, klaidinantys pirkėjus ar keliantys kitų įtarimų, situaciją vertintų parduotuvės ir apsaugos darbuotojai, o esant pagrindui būtų kreipiamasi į policiją“, – pažymi L. Lesauskaitė-Remeikė.
Kol kas tokių atvejų nefiksavo
Kol kas su tokiomis situacijomis nesusidūrė ir „Lidl“. Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė sako, kad pastebėję parduotuvėse paramą renkančius ar panašią veiklą vykdančius asmenis, darbuotojai visų pirma įsitikina, ar ši veikla yra oficialiai suderinta.
„Jei asmenys neturi oficialaus susitarimo su „Lidl Lietuva“, jų prašoma veiklą nutraukti. Pastaruoju metu tokių neoficialių paramos rinkimo atvejų suaktyvėjimo nesame pastebėję“, – užtikrina O. Ferencienė.
Kol kas siunčių nepastebėta ir Kauno „Akropolyje“. Pasak jo valdytojos Brigitos Kuodytės, prekybos centro apsaugos darbuotojai jau perspėti apie plintančią sukčių schemą.