Degalų kainos jau ne vienus metus išlieka viena jautriausių temų Lietuvos vairuotojams, tačiau žvilgsnis į kaimyninę Lenkiją neretai kelia dar daugiau klausimų.

Vos kirtus sieną benzino ar dyzelino litro kaina skiriasi itin ženkliai, nors abi valstybės veikia toje pačioje Europos Sąjungos rinkoje, degalų kainoms įtaką daro tos pačios pasaulinės naftos rinkos tendencijos, o geografinis atstumas – nedidelis. Tad kodėl lietuviams už degalus tenka mokėti daugiau nei kaimynams ir kokią galutinės kainos dalį iš tiesų nulemia pati nafta, o kokią – valstybių pasirinkta mokesčių politika?

Šis klausimas tampa dar aktualesnis augant degalų kainoms ir Lietuvoje pastaraisiais metais didėjant jų apmokestinimui. Akcizai, CO₂ dedamoji, PVM, didmeninės kainos, degalinių maržos ir net zloto bei euro santykis – galutinę kainą švieslentėje lemia visas veiksnių kompleksas. Tačiau vairuotojui svarbiausias rezultatas – kiek eurų tenka palikti degalinėje pripildžius automobilio baką ir ar dėl mažesnės kainos jau verta važiuoti į Lenkiją.

Ir kainų skirtumas svarbus ne vien pasienio gyventojų piniginėms. Jeigu degalai Lenkijoje tampa pastebimai pigesni, kartu su vairuotojais per sieną gali persikelti ir jų išlaidos – nuvykę prisipilti degalų žmonės neretai apsiperka parduotuvėse ar naudojasi kitomis paslaugomis. Tokiu atveju kyla platesnis ekonominis klausimas, ar didesniais degalų mokesčiais Lietuva iš tiesų surenka daugiau pajamų, ar dalį jų praranda kaimyninei valstybei.

[[ge:lrytas:lrytas:23515263]]

Tačiau banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, vertindamas didelį degalų kainų skirtumą Lietuvoje ir Lenkijoje, pabrėžė, kad pagrindinė jo priežastis yra ne didesnės pačių degalų kainos Lietuvoje, o skirtinga abiejų valstybių mokesčių politika. Pasak jo, Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad, atmetus mokesčius, dyzelinas Lietuvoje buvo net šiek tiek pigesnis nei Lenkijoje.

„Labai puikią degalų kainų be mokesčių statistiką teikia Europos Komisija. Nuo kovo pradžios, kuomet prasidėjo didžiulė turbulencija naftos rinkoje ir degalų rinkoje, Lietuvoje dyzelino kaina be mokesčiųbuvo dviem centais vidutiniškai mažesnė negu Lenkijoje“, – sakė Ž. Mauricas.

[[ge:lrytas:lrytas:44237025]][[ge:lrytas:lrytas:44160228]][[ge:lrytas:lrytas:44156341]][[ge:lrytas:lrytas:44156398]]

Lenkijoje degalų kainas sumažino valdžios sprendimai

Lenkijos vairuotojai savaitgalį degalinėse išvydo gerokai mažesnes kainas nei Lietuvoje, o skirtumas tiesiog šokiruoja. Tačiau tokį pokytį lėmė ne staigus naftos atpigimas – nuo spalio 3 dienos šalyje pradėtas taikyti naujas valdžios priemonių paketas, kuriuo sumažinti degalams taikomi mokesčiai ir nustatytos maksimalios mažmeninės kainos.

Kaip skelbia Lenkijos energetikos ministerija, nuo spalio 3 iki spalio 5 dienos imtinai nė vienoje šalies degalinėje 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip 6,73 zloto (apie 1,54 euro), 98 markės benzino – 7,59 zloto (apie 1,73 euro), o dyzelino – 7,88 zloto (apie 1,80 euro). Šie kainų limitai buvo privalomi visoms Lenkijos degalinėms.

Kartu nuo spalio 3 dienos degalams taikomas PVM Lenkijoje sumažintas nuo 23 iki 8 proc. Lenkijos finansų ministerijos ir Nacionalinės mokesčių administracijos duomenimis, sumažintas ir akcizas – benzinui 29 grašiais (apie 7 centus) už litrą, dyzelinui – 28 grašiais (apie 6 centus). Sumažintos PVM ir akcizo normos numatytos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis skelbė, kad dėl šių priemonių degalų kainos turėtų būti maždaug 1,2–1,3 zloto (apie 27–30 centų) už litrą mažesnės.

Koks ryškus kainų pokytis įvyko, rodo Lenkijos degalų rinkos analitikos portalo „e-petrol.pl“ duomenys. Rugsėjo 30 dieną vidutinė 95 markės benzino kaina Lenkijoje siekė rekordinius 8,19 zloto (apie 1,87 euro) už litrą, dyzelino – 9,14 zloto (apie 2,09 euro), o suskystintų naftos dujų (LPG) – 3,22 zloto (apie 0,74 euro) už litrą. 98 markės benzinas tuo metu vidutiniškai kainavo 8,99 zloto (apie 2,05 euro) už litrą.

Taigi, palyginti su rugsėjo 30 dieną fiksuota vidutine šalies kaina, nuo spalio 3 dienos nustatyta maksimali 95 markės benzino kaina buvo 1,46 zloto (apie 33 centais) už litrą mažesnė, dyzelino – 1,26 zloto (apie 29 centais), o 98 markės benzino – 1,40 zloto (apie 32 centais) mažesnė. 95 markės benzino atveju tai reiškia beveik 18 proc. mažesnę kainą nei prieš kelias dienas fiksuotas šalies vidurkis.

[[ge:lrytas:lrytas:44339052]]

Tiesa, spalio 3–5 dienomis galiojusios konkrečios maksimalios kainos nereiškia, kad tokie patys limitai išliks iki metų pabaigos. Programa „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) tęsis iki gruodžio 31 dienos, o kainų ribos gali keistis. „e-petrol.pl“ spalio 5–11 dienomis prognozuoja, kad 95 markės benzino litras Lenkijoje kainuos 6,61–6,74 zloto (apie 1,51–1,54 euro), 98 markės – 7,49–7,62 zloto (apie 1,71–1,74 euro), o dyzelino – 7,75–7,89 zloto (apie 1,77–1,80 euro).

Lenkijos valdžia aiškina, kad priemonių imtasi reaguojant į nestabilią situaciją pasaulinėje degalų rinkoje ir siekiant sumažinti išaugusių kainų naštą gyventojams bei verslui. Tai jau trečias toks degalų kainų mažinimo etapas Lenkijoje šiais metais.

Dar rugsėjo pabaigoje „e-petrol.pl“ konstatavo, kad degalų kainos Lenkijoje pasiekė iki tol nematytas aukštumas: per savaitę vidutinė 95 markės benzino kaina buvo padidėjusi 20 grašių (apie 5 centus) – iki 8,19 zloto (apie 1,87 euro), o dyzelino – 16 grašių (apie 4 centus), iki 9,14 zloto (apie 2,09 euro) už litrą. Degalų rinkos analitikai tokį brangimą siejo su užsitęsusiu konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikiu pasaulinei naftos rinkai.

Palyginimui, šeštadienį, spalio 3 d., dyzelinas Lietuvos pasienio degalinėse kainavo nuo 2,20 Eur, o benzinas nuo 1,83 Eur ir daugiau.

Tikisi, kad kainų atotrūkis mažės

Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, dar iki pastarojo meto Lenkijos sprendimų mažinti mokesčius degalų kainos be mokesčių regione buvo labai panašios.

„Netgi ir prieš turbulenciją, prieš mokesčių sumažinimą iš esmės tos kainos ten per daug nesiskyrė. Galima sakyti, kad jos yra beveik identiškos Lietuvoje ir Latvijoje, ir Lenkijoje kažkiek būdavo mažesnės – keliais centais. O nuo kovo mėnesio netgi Lietuvoje mažesnės. Tai iš tikrųjų atsakymas kaip ir aiškus iš karto“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44341748]]

Anot Ž. Maurico, dabartinį didelį galutinių kainų skirtumą pirmiausia lemia Lenkijoje sumažinti mokesčiai.

„Lenkijoje dabar yra dvigubas mokesčių mažinimas. Yra ir akcizas sumažintas, ir pridėtinės vertės mokestis“, – aiškino ekonomistas.

Ž. Mauricas nemano, kad dabartinis Lietuvos ir Lenkijos degalų kainų skirtumas turėtų dar labiau išaugti. Pasak jo, atotrūkis tarp abiejų valstybių anksčiau tai didėdavo, tai mažėdavo, o dabartinį skirtumą iš esmės nulėmė Lenkijos sprendimai mažinti mokesčius.

„Nemanau. Ne, nemanau, nes jis tikrai galėtų, ko gero, vėl sumažėti, nes tas atotrūkis tarp Lenkijos ir Lietuvos tai sumažėdavo, tai padidėdavo. Dabar buvo rugsėjo mėnesį ženkliai sumažėjęs“, – teigė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje akcizai ir anksčiau buvo mažesni nei Lietuvoje.

Pasak jo, pas kaimynus buvo numatytas tolesnis akcizų didinimas nuo kitų metų, tačiau šiuo metu jis yra pristabdytas.

Įspėja: Lietuva praranda ne tik akcizą

Ž. Maurico teigimu, gyventojams ir verslui degalų vykstant pirkti į kaimynines valstybes, Lietuva praranda ne vien pajamas iš degalams taikomo akcizo. Kartu kitoje valstybėje sumokamas PVM, o išvykę žmonės neretai ten perka ir kitas prekes ar paslaugas.

„Tai mes prarandame ne tik akcizą, bet ir pridėtinės vertės mokestį. O nuvykęs į tą kaimyninę šalį dažniausiai asmuo perka ir kitas prekes, netgi paslaugas. Tad mes prarandame ženkliai daugiau, negu gauname iš padidintų akcizų“, – teigė jis.

Ekonomistas šią situaciją siejo ir su platesne Europos Sąjungos politika mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Jo vertinimu, vienoje valstybėje sumažėjęs degalų pardavimas nebūtinai reiškia realų taršos sumažėjimą, jeigu gyventojai tiesiog vyksta degalų pirkti kitur.

Todėl, Ž. Maurico nuomone, mokesčių politika turėtų būti labiau derinama su kaimyninėmis valstybėmis.

„Lenkija paskutines kelnes nusimovusi yra su lengvatom“

Vis dėlto ekonomistas abejoja, kad Lenkija dabartinę mokesčių politiką galės išlaikyti ilgą laiką. Jo teigimu, mažindama degalų mokesčius šalis iš dalies subsidijuoja ir kaimyninių valstybių gyventojus bei verslą.

[[ge:lrytas:lrytas:44339053]]

„Lenkija paskutines kelnes nusimovusi yra su lengvatom ir šiaip save į kampą yra įsivariusi. Klausimas, kiek ilgai gali šitą visą dalyką daryti“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis labiau tikisi, kad Lietuvos ir Lenkijos degalų kainos ilgainiui vėl panašės, nors visiškai susilyginti neturėtų dėl Lietuvoje taikomo didesnio bazinio akcizo.

Lietuviai plūsta pigesnių degalų į Lenkiją: Ž. Mauricas įspėja apie daug skaudesnes pasekmes (11)