Spalio 1 d. Lietuvoje prasidėjo šildymo sezonas. Kaip anksčiau teigė Energetikos ministerija, jei daugiabutyje yra modernus ir automatizuotas šilumos punktas, atvėsus orams, šildymas įsijungs automatiškai. Kad tai nutiktų, trijų dienų vidutinė temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.
Jei šilumos punktas nėra modernizuotas, dėl šildymo pradžios ir pabaigos toliau spręs savivaldybė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti.
Ekonomistas – apie šildymo bei maisto produktų kainas Lietuvoje: ko galėtų imtis valstybė?
„Jeigu žmonės skundžiasi, kad jiems per šalta, savo prižiūrėtojui ar šilumos tiekėjui praneša, kad patalpose nepalaikomos higienos normos, temperatūra kambariuose yra žemesnė nei 18 laipsnių šilumos, jiems šildytis galima nuo spalio 1-osios“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas.
Vis tik didžiausią nerimą šiemet kelia ne lauko temperatūra, o šildymo kainos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad šilumos energija šį sezoną kainuos maždaug 13–25 proc. brangiau nei praėjusį. Daugiausiai įtakos tam turės dėl geopolitinių neramumų išaugusios energijos išteklių kainos.
Kai kurie gyventojai sulauks didesnių sąskaitų
Skirtingų savivaldybių gyventojus pasieks nevienodos šildymo sąskaitos. M. Paulausko teigimu, mažiausiai už šilumą įprastai moka didžiųjų miestų gyventojai.
Susiję straipsniai
„O mažuosiuose miestuose, kuriuose yra mažas vartotojų tankis, dideli tinklų ilgiai, daug nutolusių katilinių ir vartotojų, šilumos savikaina visada būna didesnė“, – aiškino M. Paulauskas.
Tuo metu VERT tarybos narys Matas Taparauskas dėmesį atkreipė į skirtingas biokuro kainas Lietuvoje. Jis patikslino, kad būtent iš biokuro Lietuvoje yra pagaminama 80 proc. reikalingos šilumos.
Šiaurinėje šalies dalyje, netoli Latvijos, biokuro pasiūla, M. Taparausko teigimu, yra šiek tiek didesnė, todėl kainos čia – konkurencingesnės.
Tuo metu pietų Lietuvoje, šalia Lenkijos sienos, dėl kaimyninės valstybės pramonės poreikių medienos kaina yra ženkliai aukštesnė. Kitaip tariant, čia juntama medienos ir biokuro industrijų konkurencija.
„Medienos žaliavos pirkėjų galimybės pirkti žaliavą yra ženkliai didesnės nei šilumos gamintojų, kurie turi socialinę atsakomybę tiekti šilumą mažiausiais kaštais“, – pridūrė M. Taparauskas.
Žmonės – neviltyje
Savo ruožtu gyventojai teigia, kad kylant pragyvenimo išlaidoms atitinkamai turėtų didėti ir pajamos.
„Turime europinio lygio kainas Lietuvoje, tuo metu algos ir pensijos – Europos Sąjungos (ES) valstybių dugne. Ponai, negi nesuprantate, kad išeitis tik viena? <...> Didinkite pajamas skubiai, neviltis didžiulė su kainomis“, – teigė „Žinių radijo“ laidos klausytojas Bronius.
A.Ufarto/ELTA nuotr.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad šalyje ir taip dedamos didelės pastangos. Jo teigimu, 10 metų iš eilės darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiausiai visoje ES.
„Labai gaila, kad pirmais nepriklausomybės metais, kai man teko derėtis trišalėje taryboje, mūsų premjerai sakė – pirma ekonomika, paskui socialinis gyvenimas.
Turime pasekmes – atsiliekančius darbo užmokesčius, beveik 1 mln. lietuvių, išvažiavusių į užsienį ieškoti duonos kasnio“, – dėstė politikas.
Jis taip pat žadėjo, kad bus dedamos visos pastangos, jog žmonių pajamos būtų didesnės už infliaciją.
Dėl PVM lengvatos grąžinimo į diskusijas nesivelia
Tiesa, nors rugsėjį gyventojai pateikė 9 proc. daugiau prašymų būsto šildymo kompensacijoms gauti nei pernai tuo pačiu metu, A. Sysas mano, kad nereikėtų grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Politikas įsitikinęs – kompensacijų sistema Lietuvai yra tinkamesnė.
„Parama keliauja tiems, kuriems labiausiai reikia. Lietuva nėra labai turtinga šalis, kad galėtų remti ir tuos, kurie gali patys susimokėti.
<...> Bijau, kad prie šito tikrai negrįšim“, – apie PVM lengvatą kalbėjo jis.
Tuo metu „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė, kad biudžeto deficito probleminiai klausimai yra per daug gilūs ir galimybių grįžti prie PVM lengvatos šiuo metu nėra.
Ar užteks dujų?
Žvelgdama į situaciją plačiau, ekonomistė priminė kitą problemą – naujam šildymo sezonui ruošiamų Europos dujų saugyklų užpildymas yra žemiausiame lygyje per daugiau nei 15 metų.
„Užpildymas siekia 70 proc., kai Europos Komisija šalis nares įpareigoja, kad lapkričio 1 d. vidurkis geriausiu atveju siektų 90 proc. Kritiniais atvejais yra išlygos, kad gali siekti 80 proc.
Natūralu, kad įtampos yra didžiulės. Visą vasarą turėjome neapibrėžtas aplinkybes, nebuvo aišku, kokia kaina bus vėliau, todėl šalys neskubėjo pildytis rezervuarų aukštomis kainomis. O dabar sujudimas yra didelis“, – teigė ekonomistė.
Tuo metu VERT tarybos narys M. Taparauskas ramino – buitiniai vartotojai yra apsaugoti.
„Paskirtasis tiekėjas yra padėjęs reikalingą dujų kiekį Inčukalnio dujų saugykloje. Tos dujos yra fiziškai prieinamos ir pasiekiamos.
Jei mes turėsime tokį ekstremaliai šaltą sausį ir vasarį, kaip šiemet, klausimas būtų ne tai, ar gausime dujų, bet už kokią kainą gausime“, – sakė M. Taparauskas.
A.Ufarto/ELTA nuotr.
Ragina susirūpinti šildymo sistemomis
VERT tarybos narys mano, kad norėdami sutaupyti gyventojai turėtų susirūpinti, ar jų šildymo sistema yra tvarkinga ir tinkamai prižiūrima.
Tokiu atveju, pašnekovo manymu, skirtumą šildymo sąskaitose būtų galima pajusti greičiausiai.
„Čia yra didžiausias potencialas taupyti. Sistemos turi būti subalansuotos, kad nebūtų perkaitinama. Turime stereotipinį blogąjį pavyzdį, kai žiemą langai yra praviri ir šiluma leidžiama į orą, nes viršutinis aukštas labai šyla, o pirmame aukšte yra labai šalta.
<...> Jeigu pastatas energiją vartoja neefektyviai, sąskaita vis tiek bus didelė – net jei ir sumažinsime kainą“, – pridūrė VERT tarybos narys.