Paaiškėjo svarbiausi kitų metų biudžeto skaičiai: gynybai – milijardai, algoms ir pensijoms – šimtai milijonų (1)

Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

„Tai svarbus įsipareigojimas, numatoma tęsti tai, kas buvo pradėta – faktinė suma, lyginant su šių metų suma, kuri skirta, vis tiek augs, procentas sumažės, faktinė suma, skiriama gynybai ir saugumui, didės“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį, spalio 8 d., sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Šių metų KAM biudžete skirta 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP – Vyriausybės vadovo teigimu, iki dabar išnaudota beveik 44 proc. visų asignavimų.

„Čia yra ne tiktai pinigų kiekis procentas, bet skaidrus, efektyvus panaudojimas tiems prioritetams, kuriuos buvom esam ir esame iškėlę – tai yra oro gynyba, Vokietijos brigada ir nacionalinė divizija“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Premjero teigimu, kitų metų faktinis finansavimas biudžete gynybai bus didesnis, tačiau numatytas procentas nuo BVP gali būti mažesnis, augant ekonomikai.

„Taip, procentas turbūt irgi svarbu – 5 proc. klube mes liekame, bet daug svarbiau yra nuoseklus, tolygus ir kiek įmanoma investicijų panaudojimas, nes tai yra didžiuliai visų mokesčių mokėtojų pinigai“, – sakė jis.

Vyriausybės vadovas patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais turėtų viršyti nustatytus Mastrichto kriterijus – 3 proc. BVP ribą – ir siekti 3,8 proc. nuo BVP.

Tiesa, pasak M. Sinkevičiaus, deficitas galėjo būti ir didesnis nei numatyta šiuo metu – formuojant biudžetą išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų.

„Pasakys finansų ministras, bet, aišku, deficitas, pagal tai, kas pristatyta, viršys 3 proc. deficito ribą. Bet vėlgi, po biudžeto derybų to deficito, net ir susiderėjus, su minimaliais Vyriausybės kabineto narių poreikiais, deficito dydis buvo gerokai didesnis“, – teigė premjeras.

Tiesa, anot jo, Vyriausybės nariams taip pat pavesta ieškoti būdų mažinti planuojamas išlaidas – bendras sutaupymas kitiems metams siekia 100 mln. eurų.

Taip pat, pasak premjero, siekiant didinti biudžeto pajamas numatoma aktyviau kovoti su šešėliu

„Kova su šešėliu turi vykti – šešėlyje yra nemaža dalis ekonomikos. Šešėlis reiškia įvairias pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemas, įvairius mokesčių vengimus ir visokias nusikalstamas veikas“, – aiškino M. Sinkevičius.

„Tikrai galvosime, kaip stiprinti mokesčių administravimą, kaip įgalinti mūsų tarnybas atlikti, pasinaudojant dirbtinio intelekto įrankiais, nustatyti rizikas jas tinkamai įvertinti ir užkardyti, kad mokesčių sistema veiktų ir skaidriai, ir tikslingai, ir būtų teisinga visiem, nebūtų spragų ją ignoruoti“, – pridūrė jis.

Iš Vyriausybės jau pristatyto Šeimos paketo kitais metais numatoma skirti 61,35 mln. eurų vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms, 40 mln. eurų – paramai būstui, 25 mln. eurų – didesnėms pensijų garantijoms už vaikus, 18 mln. eurų – pradinuko krepšeliui, 5,65 mln. eurų – didesnei ligos išmokai.

Anot premjero, valdančioji koalicija ieškos balanso tarp valstybės gynybos poreikių, visuomenės saugumo ir socialinių poreikių.

„Visuomenės saugumas yra susijęs su keliomis dedamosiomis. Viena jų – šios Vyriausybės pasiūlyta šios koalicijos pasiūlytas Šeimos paketas“, – akcentavo jis.

Premjero pristatytose biudžeto projekcijose – 980 mln. eurų socialiai pažeidžiamų asmenų paramai, 115 mln. eurų numatyta socialinėms išmokoms indeksuoti, 172 mln. eurų – papildomai pervedamoms įmokoms sveikatos draudimui.

Darbo užmokesčiui didinti kitąmet biudžete numatyta 450 mln. eurų.

Premjero teigimu, numatomos trys pagrindinės viešojo sektoriaus darbuotojų grupės, kurioms bus papildomai didinamas darbo užmokestis.

„Iš Vyriausybės požiūrio taško, jeigu jis sutaps su koalicijos kolegomis ir su parlamento nuomone, matome tris pagrindines grupes – švietimo sektorių, statutinius mūsų pareigūnus ir kultūros sektoriaus darbuotojus“, – sakė M. Sinkevičius.

Švietimo darbuotojams algas numatoma didinti 7,56 proc. (iš viso 245 mln. eurų), statutiniams pareigūnams – 7,5 proc. (45,3 mln. eurų), kultūros darbuotojams – 7,5 proc. (21,8 mln. eurų).

Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatomas bazinis 2,5 proc. atlyginimo augimas (73,8 mln. eurų).

Minimalios mėnesio algos (MMA) ir kitų koeficientų didinimui numatoma skirti 64 mln. eurų. Privalomo sveikatos draudimo fondo augimui planuojama 172 mln. eurų.

Vyriausybė numato MMA kitąmet didinti 8 proc. – nuo 1153 iki 1245 eurų neatskaičius mokesčių.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės apie 10,4 proc. (apie 78 eurais iki 825 eurų), o turintiems būtinąjį stažą – apie 10,9 proc. (apie 88 eurus iki 895 eurų).

Pensijų indeksavimui numatoma panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio – premjero teigimu, tai sudarys apie 70 mln. eurų.

Iš viso papildomų lėšų poreikis pensijoms didinti kitų metų biudžete sudarys 715,5 mln. eurų.

Premjero teigimu, šios biudžeto projekcijos bus pristatytos ketvirtadienį koalicinės tarybos posėdyje, projektas turėtų būti registruotas šį penktadienį.

Vyriausybei pritarus Finansų ministerijos parengtam biudžeto projektui, jis keliaus į Seimą.

Ketvirtadienį premjerui M. Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje ES.

„Palaukime galutinio skaičiaus. Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto nepaisant Mastrichto kriterijų. Reali situacija tikrai skiriasi nuo norimo, pageidautino ar idealaus scenarijaus. 12 šalių taip pat jau dabar sako, kad kitais metais viršys 3 proc. deficito ribą“, – Seime žurnalistams sakė T. Valys.

Anot jo, šiuo metu dirbama, kad Bendrija taikytų išimtis dėl pagrįstai išaugusių išlaidų.

„Mano visų neformalių susitikimų metu su kitų šalių finansų ministrais bei eurokomisarais – šis klausimas visad pirmoje vietoje. Siekiame tam tikrų išimčių taikymo – ne tik dėl karybos, bet apskritai ypatingos situacijos bei investicijų į gynybą“, – tikino finansų ministras.

Kartu su deficitu turėtų augti ir valstybės skola, o skolos aptarnavimo kaštai kasmet galėtų iškilti iki 1 mlrd. eurų per metus. Anot T. Valio, to dramatizuoti nereikėtų, nes kitos ES šalys jau kurį laiką dirba su kur kas didesniais įsipareigojimais.

„Nereikia dramatizuoti skolos ar skolos augimo. Pavyzdžiui, šiek tiek didesnė Suomija – jos skolos aptarnavimo mokesčiai didėja beveik milijardu iki 4,4 mlrd. eurų. Mes baiminamės dėl milijardo. Dvidešimt kartų didesnė už mus Italija skolų aptarnavimui kasmet išleidžia 90 mlrd. eurų“, – teigė Vyriausybės narys.