„Manau, kad 2027 metų biudžeto suformavimas labai aiškiai atsakys ir sudės taškus, ar daugiau einama pasikalbėjimų ir tokio, sakyčiau, kosmetinio retušavimo keliu, ar vis dėlto gebama priimti sprendimus, kurie reikalingi čia ir dabar mūsų krašto saugumui, mūsų pensininkams, mūsų visuomenei plačiąja prasme“, – interviu naujienų portalui „15min“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas sakė atsakingai vertinantis kritiką dėl planuojamo 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio valdžios sektoriaus deficito. Pasak jo, būtų nesunku teigti, kad toks deficitas yra fiskališkai netvarus, tačiau vertinant situaciją būtina atsižvelgti į išaugusį finansavimą krašto apsaugai.
„Matau, kad tokią kritiką dabar reiškia, pavyzdžiui, konservatoriai, liberalai, nors puikiai prisimenu, kad būtent jų vadovavimo metais krašto apsaugos biudžetas buvo 3 proc. Dabar tas krašto apsaugos biudžetas yra 2 proc. (nuo – ELTA) BVP didesnis“, – portalui „15min“ kalbėjo šalies vadovas.
Susiję straipsniai
Paklaustas, ar neįžvelgia rizikos, kad valstybė pradeda pernelyg išlaidauti, G. Nausėda teigė kol kas tokio pavojaus nematantis.
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP, taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos ES valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių, susijusių su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.
Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.