Kol Lietuvoje už 200 gramų sviesto pakuotę kai kuriose parduotuvėse tenka pakloti beveik nuo 1,05 iki beveik 3 eurų, kaimyninėje Lenkijoje tokį pat kiekį šio kasdienio maisto produkto galima įsigyti kur kas pigiau.

Kainas užfiksavo Lenkijos prekybos centruose apsilankę naujienų portalo Lrytas žurnalistai, nusprendę patikrinti, kiek už sviestą moka abiejų šalių gyventojai ir ar lietuviams vis dar apsimoka dėl pigesnių maisto produktų vykti apsipirkti svetur.

Nors iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumai atrodo pribloškiantys, atidžiau panagrinėjus prekybininkų pasiūlymus paaiškėjo ir netikėtų dalykų – kai kuriose Lietuvos parduotuvėse sviestas kainuoja net mažiau nei Lenkijoje, o už itin pigų sviestą kaimyninėje šalyje tenka įvykdyti tam tikras sąlygas.

Negana to, ekonomistai įspėja, kad energijos, degalų ir trąšų brangimo poveikis ilgainiui gali pasiekti ir maisto produktų kainas, todėl klausimas, kiek ateityje mokėsime už kasdienius pirkinius, tampa dar aktualesnis.

[[ge:lrytas:lrytas:44372642]]

Kokios kainos Lenkijos parduotuvėse

Vieną populiariausių kasdienių maisto produktų – sviestą – Lenkijos parduotuvėse galima nusipirkti už neįtikėtinai žemą kainą. O įsigyjamą kiekį lenkai jau net ėmė riboti.

[[ge:lrytas:lrytas:44366988]][[ge:lrytas:lrytas:44338634]][[ge:lrytas:lrytas:44260913]][[ge:lrytas:lrytas:43989542]]

Vienas ryškiausių pasiūlymų užfiksuotas prekybos tinkle „Biedronka“. Čia 200 gramų 82 proc. riebumo sviesto „Masło ekstra z Polskiej Mleczarni“ pakuotė įprastai kainuoja 5,99 zloto (apie 1,37 euro), tačiau perkant tris pakuotes ir naudojantis „Moja Biedronka“ lojalumo kortele kaina sumažėja iki 2,49 zloto (apie 0,57 euro). Tai net 58 proc. mažiau nei įprasta kaina.

Vis dėlto norint pasinaudoti šiuo pasiūlymu reikia pirkti ne vieną, o tris sviesto pakuotes. Už jas pirkėjas sumokėtų 7,47 zloto (apie 1,71 euro), o be nuolaidos toks pat kiekis kainuotų 17,97 zloto (apie 4,10 euro). Vienai lojalumo kortelei taip pat buvo nustatytas šešių pakuočių limitas. Tiesa, šį produktą iš lentynų pirkėjai išgraibsto taip greitai, kad retas spėja gauti.

To paties prekybos tinklo lentynose buvo galima rasti ir kito 82 proc. riebumo sviesto – „Mleczna Dolina“. Jo 200 gramų pakuotė kainavo 4,99 zloto (apie 1,14 euro), arba 24,95 zloto už kilogramą.

Parduotuvėje „Kaufland“ užfiksuotas ir „Mazurski Smak“ 83 proc. riebumo sviestas. Jo 200 gramų pakuotės kaina buvo 4,99 zloto (apie 1,14 euro). Taigi šio sviesto kilogramas kainuotų apie 5,70 euro.

Šie pavyzdžiai rodo, kad Lenkijoje sviesto kainos gali gerokai skirtis priklausomai nuo pasirinkto gamintojo ir galiojančių akcijų. Nors įprastai 200 gramų sviesto pakuotė užfiksuotose parduotuvėse kainavo apie 1,14–1,37 euro, specialūs pasiūlymai leido ją įsigyti net perpus pigiau. Tačiau patraukliausia kaina buvo taikoma tik įvykdžius nustatytas pirkimo sąlygas.

Kiek kainuoja Lietuvoje?

Nors Lenkijos prekybos centruose sviesto galima įsigyti už mažiau nei eurą, Lietuvos parduotuvių kainos rodo, kad ir mūsų šalyje pirkėjai gali rasti palyginti nebrangių pasiūlymų.

Vis dėlto kainų skirtumai tarp atskirų gamintojų ir prekybos tinklų išlieka dideli – už vienodą 200 gramų 82 proc. riebumo sviesto pakuotę galima sumokėti ir kiek daugiau nei eurą, ir beveik tris eurus.

Prekybos tinklo „Rimi“ elektroninėje parduotuvėje 200 gramų 82 proc. riebumo sviestas „Rimi“ kainuoja 1,05 euro, arba 5,25 euro už kilogramą. Tai vienas pigiausių tarp patikrintų pasiūlymų.

Tačiau renkantis žinomų Lietuvos gamintojų produkciją kainos gerokai didesnės. To paties tinklo elektroninėje parduotuvėje 200 gramų „Rokiškio“ sviesto pakuotė kainuoja 2,79 euro, „Žemaitijos“ – 2,99 euro, o saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviesto – 2,69 euro. Atitinkamai šių produktų kilogramo kaina siekia nuo 13,45 iki 14,95 euro.

Kitokias kainas galima rasti „Maxima“ prekes parduodančioje elektroninėje parduotuvėje „Barbora“. Joje 200 gramų 82 proc. riebumo sviestas „Saulės pievos“ siūlomas už 1,19 euro, arba 5,95 euro už kilogramą.

„Rokiškio“ sviesto pakuotė kainuoja 1,59 euro, o saldžios grietinėlės „Žemaitijos“ sviestas – 1,69 euro. Taigi šioje elektroninėje parduotuvėje užfiksuotos kai kurių žinomų lietuviškų sviesto gamintojų kainos yra gerokai mažesnės nei „Rimi“ pateiktuose pasiūlymuose.

Palyginus šias kainas su Lenkijos prekybos centruose užfiksuotais pasiūlymais, matyti, kad kaimyninėje šalyje sviestas nebūtinai visada pigesnis. Pavyzdžiui, Lenkijoje 200 gramų 82 proc. riebumo sviestas „Mleczna Dolina“ kainavo 4,99 zloto, arba apie 1,14 euro, o Lietuvoje „Rimi“ to paties svorio ir riebumo sviestą siūlo už 1,05 euro.

Vis dėlto didžiausias skirtumas išryškėja lyginant akcines kainas. Lenkijos „Biedronka“ parduotuvėje 200 gramų 82 proc. riebumo sviesto pakuotę, perkant tris vienetus ir naudojantis lojalumo kortele, buvo galima įsigyti už 2,49 zloto, arba maždaug 57 centus. Tokios mažos kainos tarp patikrintų Lietuvos parduotuvių pasiūlymų neužfiksuota.

Taigi kainų palyginimas atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje sviesto kaina pirmiausia priklauso nuo gamintojo, prekybos tinklo ir tuo metu galiojančių nuolaidų.

Perkant sviestą už įprastą kainą skirtumas gali būti nedidelis, o kai kurie lietuviški pasiūlymai net pigesni. Tačiau pasinaudojus specialiomis Lenkijos prekybininkų akcijomis, ypač perkant kelias pakuotes, sutaupyti galima gerokai daugiau.

Brangimas gali persimesti į maistą

Kalbėdama apie kainų augimą Lietuvoje, I. Genytė-Pikčienė, kalbėdama „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“, pažymėjo, kad šalis metus pradėjo su kiek didesne infliacija nei kitos euro zonos ir Europos Sąjungos valstybės.

Anot jos, ilgą laiką vienu pagrindinių kainų augimo variklių buvo energetikos krizė ir degalų kainos, tačiau vartotojams situaciją lengvino maisto kainų dinamika.

„Kas gerino vartotojų situaciją, tai nebrangstantys maisto produktai. Nes iš tiesų, stebint infliaciją maisto ir nealkoholinių gėrimų kategorijoje, tai stebėjome net metinės defliacijos epizodus, kurie iš tiesų padėjo, matyt, atsilaikyti gyventojams prieš šituos energetikos nešėjų keliamus sunkumus ir nekeisti savo ekonominės elgsenos, vartojimo elgsenos“, – aiškino ji.

Vis dėlto ekonomistė atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis yra nuo energetikos priklausantis sektorius, todėl energijos ir degalų brangimo poveikis ilgainiui gali pasiekti ir maisto kainas.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skelbiamą maisto kainų indeksą.

„Jau panašu, kad tiek trąšų pabrangimas, kurį stebėjome labai reikšmingą pavasarį, tiek ir energetikos, degalų kainų kilimas jau veikia po truputėlį ir maisto, būtent žaliavų, indeksus, kurie galiausiai, matyt, pasieks ir galutinį vartotoją. Tai, matyt, ateityje nusimato šita grėsmė“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuviai pas kaimynus rado „aukso gyslą“: šį produktą šluoja urmu – parduotuvės net ėmėsi ribojimų (9)