„Trumpu laikotarpiu išeiti už konvencinio biudžeto deficito ribų būtų pateisinama su sąlyga, jeigu jau 2029 metais vėl gebėtume grįžti prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficito ribų. Jeigu tai pavyks – laikysiu, kad darome teisingą žingsnį, jei užprogramuojame biudžeto deficitą likti virš 3 proc. ilgą laiką, man tai jau būtų nepriimtina“, – prezidentūros vaizdo įraše antradienį sakė G. Nausėda.
Kitų metų valstybės biudžete numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Anot prezidento, šiuo metu išlaikyti subalansuotą biudžetą nėra paprasta, nes yra daug kitų poreikių, tarp jų – socialinių, gynybos.
Susiję straipsniai
„Kai tiek daug prioritetų, o ekonomika auga tiek, kiek ji auga, nėra paprasta subalansuoti biudžetą“, – pažymėjo jis.
Prezidento teigimu, biudžete numatyta parama socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, taip siekiant sumažinti infliacijos poveikį – anot jo, sudėtinga ekonominė situacija susiklostė dėl geopolitinių aplinkybių.
„(Siekiame – ELTA), kad tokiomis sąlygomis galėtume visgi sparčiau didinti pensijas, socialines išmokas, šeimos paramą užtikrinti (…), kartu norime užtikrinti valstybės saugumą – sukurti stipraus atgrasymo sieną“, – tikino šalies vadovas.
Kitų metų valstybės biudžeto projektas Seimui pristatytas antradienį, jį svarstys Seimo komitetai.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.