Tačiau girti reikia atsargiai, nes prastas pagyrimas gali sutrikdyti darbuotoją, o pernelyg dažnas vieno žmogaus aukštinimas sukelia nepatogių situacijų darbe.
Tuo tarpu nuoširdūs pagyrimai skatina malonesnę atmosferą darbo vietoje, o mokėjimas priimti komplimentą gali padidinti algos išaugimo (ar kitokio materialaus paskatinimo) tikimybę.
Kas dedasi darbuotojo galvoje
Išgirdęs, kad jo veikla kažkam sukėlė gerų emocijų, darbuotojas įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, entuziastingiau imasi naujų užduočių.
Be to, išgirstas pagyrimas po gerai atlikto svarbaus darbo yra puiki proga susėsti su viršininku ir pasikalbėti apie galimą algos padidinimą. Žinoma, po kiekvieno pagyrimo prašyti algos pakėlimo nereiktų, juk ir ne kiekvienas papeikimas lemia jos sumažinimą.
Tačiau kaip žinoti, ar pagyrimas buvo tikras, ar pasakytas tik „iš reikalo“? Jei ilgainiui paaiškėja, kad už kiekvieno komplimento slepiasi būsimų darbų grėsmė, pagirtas darbuotojas tik susigūš ir kitą kartą stengsis pagyrimo visomis jėgomis išvengti.
Be to, gerokai pavėluotas ar ne taip suformuluotas pagyrimas gali sugluminti, o kartais – net įžeisti.
Baimės - pagrįstos ir ne
Darbdaviai kartais sunkiai prisiverčia sakyti komplimentus. Na, negi čia kaip vaikus visus paikinsi, per galvytę glostysi ir katučiu plosi, vos tik kažkas įmonėje geriau pajuda?
Dažnam vadovui būna taip sudėtinga išreikšti savo dėkingumą darbuotojui už laiku ir kokybiškai atliktą darbą, kad mieliau pasirenkamas nutylėjimas.
Tuo tarpu darbuotojo galvoje sukasi dar daugiau klausimų, iš kurių bene svarbiausias – ar kolegos, pastebėję malonų bendravimą su viršininku, neapšauks padlaižiu?
Juk gali nutikti taip, kad viršininkas taps geriausiu draugu, o prie kopijavimo aparato susirinkę kolegos dės „naują porelę“ į šuns dienas.
Pagirti ar nutylėti?
Tokios baimės gali sukelti papildomą įtampą darbovietėje, todėl svarbu žinoti, kaip laiku ir vietoje pasakyti pagyrimą.
Geras pagyrimas yra sakomas iš karto, kai įvertinamas rezultatas, jis turi būti neišpūstas, o svarbiausia – nuoširdus. Žmonės greitai pajunta apsimestinį draugiškumą ir šypsenas pro sukąstus dantis.
Sakant pagyrimą, reiktų žiūrėti į akis, kalbėti šiltai ir ramiai. Galima, tačiau nebūtina šypsotis. Kartais pagyrimą gali atstoti ir pakvietimas kartu užkąsti ar atneštas kavos puodelis.
Gerą žodį, kaip ir papeikimus, geriau sakyti privačiai. Juk niekas nenori, kad viešas pagyrimas taptų savotišku pažeminimu, kurtų įtampą ir pavydą tarp darbuotojų.
Didelė klaida yra žodelio „bet“ įterpimas į komplimentą. Tokie sakiniai, kaip „Tu puikiai paruošei pristatymą, bet galėjai ir geriau“, ne tik „nužudo“ pagyrimą, bet ir tampa savotišku papeikimu.
Pagyrimo priėmimas
Ne mažiau svarbu yra tinkamai priimti išgirstą įvertinimą. Juk dažnai pagirtas žmogus tiesiog numoja ranka, arba patikina, kad jam padėjo grynas atsitiktinumas, o kartais įtaria, kad už komplimento slepiasi būsimas paslaugos prašymas ar kitoks „kabliukas“.
Toks elgesys gali užkirsti kelią bet kokiems ateities pagyrimams, nes malonių santykių „blokavimas“ po kiek laiko gali priversti abi puses pasijusti nejaukiai.
Už gerą, nuoširdų komplimentą, kaip ir už mielą dovanėlę, reikia padėkoti ir stengtis nesumenkinti savęs ir savo nuopelnų.
Save nuvertinant gali nutikti taip, kad vadovui pagyrus už padirbėtus viršvalandžius ar gerai atliktą projektą, nuolat kartojamas atsakymas „Ak, nieko ypatingo čia nepadariau“, panašiai nuteiks ir viršininką, taip atidedant priedą prie algos ar būsimą paaukštinimą.
Taip pat nepatartina perdėtai nustebti, išgirdus viršininko pagyrimą. Nuostaba veide gali sukelti įtarimus, kad tas darbas buvo atliktas ne taip jau gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Patarimai viršininkams, kaip girti ir motyvuoti pavaldinius – ISM konsultanto Arvydo Būtos vaizdo įraše.
