Tamsioji Vokietijos mokinių maitinimo verslo pusė

Ekspertai įsitikinę: rota viruso protrūkio Rytų Vokietijos mokyklose, kai susirgo 11 tūkstančių moksleivių, priežastis – šaldytos braškės, atvežtos iš Kinijos. Šis atvejis tik iliustruoja mokinių maitinimo situaciją šalyje. Pačios problemos, atrodo, niekas nesiruošia spręsti, rašo „Spiegel“.

Vaikų maitinimo tinklo gynimo asociacijos vadovas: „Gal tik 50 centų nuo tų 2 eurų kainos už pietus lieka sumokėti už produktus.“<br>123rf
Vaikų maitinimo tinklo gynimo asociacijos vadovas: „Gal tik 50 centų nuo tų 2 eurų kainos už pietus lieka sumokėti už produktus.“<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 18, 2012, 4:53 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 12:42 AM

„Mes jau seniai to laukėme,“ – sako asociacijos DNSV, kovojančios už sveiką mokinių maitinimą Vokietijoje, vadovas Michaelas Polsteris. – „Kai susikerta dideli pinigų srautai ir absurdiškas biurokratizmas, visoje sistemoje – nuo pradžios iki galo – suvešėjo netvarka.“

11 milijonų mokinių lanko 45 tūkstančius Vokietijos mokyklų. Vyriausybė jau keletą metų siekia, kad mokiniai kuo daugiau laiko praleistų mokykloje, dėl to išaugo maitinimo verslas ir, žinoma, konkurencija.

Jau šiandien penkios didžiausios pagaminto maisto mokykloms tiekėjos skaičiuoja daugiau nei 160 milijonų eurų pajamas. Stambiausiai iš jų – prancūzų bendrovei „Sodexo“ - praėjusią savaitę krito įtarimų šešėlis, kad ji bent iš dalies atsakinga dėl kilusios rota viruso epidemijos, nes daugelis mokinių valgė jos įmonių tiektą maistą.

„Sodexo“ siūlo beveik viską – nuo valymo iki maitinimo. Kompanija yra tarp 25 stambiausių pasaulyje - jai priklausančiose įmonėse dirba 391 tūkstančiai darbuotojų , o jos pardavimai visame pasaulyje vertinami 18 bilijonų eurų. „Sodexo“ įkūrėjo Pierre'o Bellono šeima laikoma pačia turtingiausia Prancūzijoje.

Kaltos braškės

Po Vokietijos susivienijimo 1990 metais, „Sodexo“ perėmė daug tuomet valstybei priklausiusių kavinių Rytų Vokietijoje. Viena jų – Halėje, įsikūrusi šalia buvusios valstybinės dažų, lako ir grindų dangos gamyklos. Iki šiol plastifikatorius saugomas kieme stovinčiose didžiulėse saugyklose netoli virtuvės, kurią supa žiurkių gaudyklės. Ženklai įspėja apie pavojų reprodukcinei sveikatai.

Prancūzai, kainas nuleidę iki 1,55 euro už porciją ir mokėdami mažesnius nei nustatyta Vokietijos maistininkų profesinės sąjungos atlyginimus darbuotojams, greitai tapo savo srities lyderiais. Dabar 65 „Sodexo“ virtuvės kasdien tiekia 200 tūkstančių porcijų visoje Vokietijoje. Pacientų apklausa ir tiekimo grandinės analizė parodė, kad viduriavimą ir vėmimą sukėlė „Sodexo“ bei dar kelių įmonių tiektos užšaldytos braškės iš Kinijos – 44 tonai uogų, atgabentų į Vokietiją per Hamburgo uostą.

Darbo grupės duomenimis, „ne mažiau kaip 10“ „Sodexo“ virtuvių nepakankamai pakaitino šaldytas braškes.“Sodexo“ ginasi ir tai vadina „apgailėtinu pavieniu atveju“ bei prisiekinėja, kad braškės iškart nustotos tiekti, vos išaiškėjo, kad jos gali būti virškinamojo trakto sutrikimų priežastimi.

Vėlų penktadienio vakarą kompanija „Sodexo“ pranešime spaudai pareiškė esanti dėl įvykio „sukrėsta“ bei pridūrė atsiprašiusi visų nukentėjusių vaikų ir šeimų ir tikisi, jog jie pasveiks. Jie pažadėjo sustiprinti kokybės kontrolę ir imtis kitų prevencinių priemonių, kompensuoti padarytą žalą.

Šį antradienį Vokietijos ligų kontrolės centras, Roberto Kocho institutas, patvirtino, kad užterštos braškės nustatytos ir pašalintos.

Niekas nenori prisiimti atsakomybės

Nors epidemijos šaltinis ir nustatytas, tačiau esminė problema išlieka – trūksta pasiryžimo pakankamai mokėti už kokybišką maistą. Net Horstas de Haanas, „Sodexo“ vadovas Vokietijoje, skundžiasi patiriantis spaudimą ir pripažįsta, kad jo vadovaujama kompanija paprastai pasiūlo žemiausias kainas. Bet tuo pačiu jis sako, kad ypač Rytų Vokietijoje „reguliuoti kainas atsižvelgiant į socialinę situaciją - dar anksti“.

Tačiau tai „Sodexo“ nesutrukdė gegužės mėnesį boikotuoti susijungimą su kitomis maitinimo kompanijomis tiekiant maistą pradinei mokyklai Berlyno Friedrichshain-Kreuzberg rajone. Valdininkai, nepaisydami eksperto Ulrike'o Arens-Azevedo aiškinimų, kad „niekas negali pagaminti sveiko maisto už žemą kainą“, anksčiau buvo nusprendę nemokėti daugiau nei 2,10 euro už mokyklinius pietus. Hamburgo taikomųjų mokslų universiteto mitybos profesorius daug metų tyrinėja mokinių maitinimą. Jis ragina mokinių pietums skirti ne mažiau 3 eurų.

Nepaisant visų ketinimų, įgyvendinti tai, matyt, sunku. Ilgus metus buvo skundžiamasi, kad mokinių maistas per riebus. Mokytojų profsąjungos bei tėvų asociacijos nuolat reikalauja rengti kulinarijos kursus, atsakingiau organizuoti maitinimą. Bet kai pradedama kalbėti apie mokinių maitinimo kokybės standartų tobulinimą, niekas nenori prisiimti atsakomybės. Žinoma, Vokietijos mitybos draugija jau pateikė tokius kokybės standartus, tačiau jie didžiąja dalimi liko neįgyvendinti. Iki šiol tie standartai buvo patvirtinti tik 29 švietimo įstaigose. Berlyno teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija pabrėžia, kad žemės turi pačios apsispręsti dėl jų, nes jos yra tiesiogiai atsakingos už su mokyklomis susijusius klausimus. Bet šios teisinasi pinigų trūkumu ir „numeta“ atsakomybę savivaldybėms ar net mokykloms.

Tokia situacija yra absurdiška. Pavyzdžiui, turtingų miestų, tokių kaip Konstancos, įsikūrusios Badeno-Viurtembergo žemėje, Pietvakarių Vokietijoje, subsidijuojami 4,5 euro vertės mokykliniai pietūs, jei jie – iš regione pagamintų produktų ir ne mažiau kaip 40 procentų – organinės kilmės. Geroje, Tiuringijos žemės mieste, mokykliniai pietūs gali kainuoti ne daugiau kaip 2,30 euro, ir tėvai patys už juos turi sumokėti.

Rūpestingumo stoka

Tad nenuostabu, kad ekspertai, tokie kaip Sarah Wiener, garsi virėja, pati tiekianti vaikų darželiams Berlyne maisto produktus, reikalauja didinti mokykloms subsidijas. „Esant tokiam žemam kulinarijos lygiui, mūsų maistas cemento skonio,“ – kalba ji. – „Mes neturime taupyti vaikų sąskaita.“

Netgi maitinimo įmonės gauna tik nedidelę dalį pelno iš šių pigių patiekalų. Jie ne tik moka 19 procentų pridėtinės vertės mokestį, bet ant jų pečių gula ir energijos, personalo, transporto išlaidos. „Gal tik 50 centų nuo tų 2 eurų lieka sumokėti už produktus,“ – sako Michaelas Polster, Vokietijos mokinių maitinimo tinklo gynimo asociacijos vadovas. – „Tai jau verčia susimąstyti apie jų kokybę.“

Prieš keletą metų Vokietijos dienraštis „Bild“ antrašte teigė: „Net kačių maistas yra geresnis nei mokinių pietūs“. Pačiame straipsnyje apie mokinių maitinimą Berlyne buvo sakoma, mokinių maistas buvo šiltas nuo keturių iki šešių valandų po pagaminimo. Ilgiau jį laikant, ne tik žūsta vitaminai, bet ir dauginasi bakterijos. Tačiau daugelis tėvų savo vaikų mityba nesirūpina: pavyzdžiui, trečdalis visų 11-15 metų paauglių jau išeina į mokyklą nepapusryčiavę.

Debatuose dėl aukštesnės mokinių maitinimo kokybės dalyvauja ne tik tėvai, kurie priešinasi ir reikalauja ieškoti pigesnių alternatyvų, bet ir mokyklos administracija. Iš tikrųjų ne visi vadovai supranta, kad jie taip pat turi kažką daryti. „Aš nuolat sutinku tokių, kurie nuoširdžiai sako: „Aš atsakau už galvą, ne už skrandį“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.