Pirkti kruvinųjų deimantų - pas Belgijos žydus

Deimantai - geriausi merginų draugai, dainavo legendinė šių brangakmenių gerbėja Marilyn Monroe. Tačiau pasauline deimantų sostine tituluojamame Antverpene deimantai yra didžioji vyrų aistra.

Antverpenas garsėjo puikiais deimantų šlifuotojais, kurie pirmieji pradėdavo naudoti naujausią techniką. Nuo tada miesto istorija neatsiejama nuo vienų labiausiai vertinamų brangakmenių.<br>123rf
Antverpenas garsėjo puikiais deimantų šlifuotojais, kurie pirmieji pradėdavo naudoti naujausią techniką. Nuo tada miesto istorija neatsiejama nuo vienų labiausiai vertinamų brangakmenių.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė, („Rytai-Vakarai”)

Nov 3, 2012, 11:08 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 5:24 PM

Būtent čia, Belgijos mieste, vyrai organizuoja brangakmenių prekybą, apdirbimą. Taip pat ir vagystes. Viskam savas laikas.

Antai šeštadienį į turtingą ir išvaizdų didžiausią Flandrijos miestą daug kas atvažiuoja apsipirkti. Tačiau važiuojant įsigyti to, kuo šis miestas garsėja visame pasaulyje, reikėtų pasirinkti kitą dieną.

„Didelę dalį juvelyrinių parduotuvių čia turi žydai. O juk jie šeštadieniais nedirba”, – paaiškina Antverpeno informacijos biuro darbuotoja.

Ir tikrai, žengus žingsnį į miestą brangakmenių parduotuvės pasitinka nuleistomis langinėmis. Neatsitvėrę geležinėmis grotomis elgiasi kitaip: laisvadieniais parduotuvių vitrinos atrodo tarsi iššluotos, nes brangakmeniais padabinti papuošalai nugula seifuose.

Saugumo priemonių imamasi neatsitiktinai. Pasaulio deimantų sostinės prekeiviai dar nepamiršo dviejų bendruomenę neseniai sukrėtusių apiplėšimų.

Pusė pasaulio deimantų

Prieš keletą amžių pasaulio deimantų sostinės vardą Antverpenas išsikovojo sąžiningai. Iki tol šioje srityje dominavusią Veneciją, o vėliau Briugę šio miesto meistrai nukonkuravo darbu.

Antverpenas garsėjo puikiais deimantų šlifuotojais, kurie pirmieji pradėdavo naudoti naujausią techniką. Nuo tada miesto istorija neatsiejama nuo vienų labiausiai vertinamų brangakmenių.

Į 4 veikiančias Antverpeno deimantų biržas šių laikų pirkliai atvyksta ieškodami kokybe ir kaina patraukliausių akmenų.

Šiame Belgijos mieste parduodama 80 proc. nešlifuotų ir 50 proc. šlifuotų visų pasaulio deimantų. Sandorių vertė? 40 mlrd. JAV dolerių per metus.

Į Belgijos šiaurėje esantį miestą deimantų prekiautojus traukia ir gera infrastruktūra. Biržose galima ne tik pirkti ar parduoti, bet ir apdrausti brangakmenius, pasirūpinti jų transportavimu ir apsauga.

„Iš viso čia veikia 2500 įmonių, užsiimančių deimantų importu, apdirbimu, prekyba, juvelyrika. Tad beveik 100 deimantų rajone esančių parduotuvių tėra ledkalnio viršūnė.

Visi svarbiausi dalykai ir didžiausi pinigai sukasi deimantininkų kontorose”, – „Lietuvos rytui” pasakojo 30 metų šiuo verslu užsiimantis deimantų namų „Diamond Land” prezidentas Miguelis Sureda.

Milžiniška vertė furgonėlyje

Žinoma, visi Antverpene parduodami deimantai pirmiausia turi atkeliauti į Belgiją, nes didžioji jų dalis šiandien kasama Kanadoje, Sibire, Australijoje ir Pietų Afrikoje.

Tad įprastą darbo dieną miesto gatvėse galima pamatyti ne vieną šarvuotą autobusiuką, iš pagrindinio Briuselio oro uosto prabangiąją siuntą atvežantį į Antverpeno deimantų biurą.

„Deimantų vertė milžiniška, svoris – ne. Šiais laikais akmenys skraidinami lėktuvais. Neįtikėtina pagalvojus, kad tie 40 mlrd. JAV dolerių (tai yra visi per metus Antverpene parduodami ar nuperkami deimantai) gali laisvai tilpti į vieną furgonėlį”, – juokėsi M.Sureda.

Ar tai būtų neapdirbtas akmuo, ar prabangiausias deimantas, ar tik jo dulkės – kiekvienas į šalį importuojamas brangakmenis turi būti užregistruotas ir patikrintas šio biuro specialistų. Čia apžiūrimos siuntinių pakuotės, deimantų sertifikatai ir įsigijimo dokumentai.

Jei niekas neužkliūva, brangakmeniai keliauja ant 17 Belgijos ekonomikos ministro paskirtų ekspertų stalų.

Būtent jie turi nuspręsti, ar deimantas gali patekti į šalį, ar kelia įtarimų ir turi būti parsiųstas atgal.

Patalpose įtaisytos vaizdo kameros nuolat stebi, kaip pincetais ir itin tiksliomis svarstyklėmis darbuojasi ekspertai, nustatydami akmenų skaičių, svorį, kokybę ir kilmę.

Įbaugino amžiaus apiplėšimas

Vaizdo kameros įrengtos ne tik patalpose. M.Sureda sakė nežinantis kitos vietos pasaulyje, kur gatvėse būtų tiek stebėjimo kamerų.

Visa ši apsauga ne veltui. Po kino filmo scenarijaus vertų naujausių deimantininkų apiplėšimų vietos verslininkai baiminasi, kad esamos saugumo priemonės jau per silpnos. Vien spalį panašiomis aplinkybėmis apvogti du brangakmenių prekeiviai.

Užpuolikams įsiveržus į vieno verslininko namus, jo sūnus turėjo keliauti į tėvo juvelyrinių dirbinių parduotuvę ir ištuštinti jos seifą.

Kad užpuolikai matytų viską, ką jaunuolis daro, jam buvo pritvirtinti filmavimo kamera ir mobilusis telefonas. Nukentėjusieji atsisakė skelbti šios vagystės nuostolių sumą.

Po kelių savaičių trys ginkluoti vyrai įsiveržė į vienos deimantų įmonės pardavimų vadovo Prashanto Bhalani namus.

Grasindami jo žmonai užpuolikai įdavė kamerą ir telefoną, liepė P.Bhalani vykti į biurą ir iš saugyklos paimti brangakmenius. Nors akimirkai nutrūkus vaizdo ir telefono ryšiui deimantininko žmoną ginkluoti vyrai grasino nušauti. Užpuolikams atiduoti šlifuoti deimantai buvo įvertinti 10 mln. eurų.

Tačiau šie nuostoliai neprilygsta 2003 m. įvykdytam nusikaltimui, pavadintam amžiaus apiplėšimu. Turino mafijos narys Leonardo Notabartolo apsimetė deimantų prekeiviu ir išsinuomojo biurą Deimantų centre, kur saugoma daugybė šių brangakmenių.

Pasitelkęs genialius kompiuterių specialistus ir talentingus raktų padirbinėtojus jis įveikė Deimantų centro saugos sistemą ir ištuštino 142 iš 160 seifų. Italų mafijos grobis įvertintas 188 mln. eurų. Nors L.Notabartolo buvo sučiuptas ir nuteistas kalėti 10 metų, visų pagrobtų deimantų rasti dar nepavyko.

Žydus nukonkuravo indai

Pastarojo meto apiplėšimai itin išgąsdino didelę Antverpeno indų bendruomenę. Vienas jos narių Remshas Mehta patikino, kad jei situacija negerės, indų deimantininkai gali palikti ir Antverpeną, ir Belgiją.

Pasaulio deimantų sostinei tai būtų didelis smūgis ir galios praradimas, nes šiandien būtent indai savo rankose sutelkę apie 70 proc. deimantų rinkos.

„Antverpeno deimantų kvartale dirba įvairiausių tautybių žmonės: žydai, indai, armėnai, libaniečiai.

Nors konkurencija nemaža, tačiau tai puikus pavyzdys, kaip skirtingos tautos, kultūros ir religijos gali sugyventi”, – aiškino M.Sureda ir patikslino, kad šiais laikais deimantų rajone daugiausia kalbama iš Indijos atkeliavusia gudžarati kalba. Žydų vartojama jidiš prieš gerus 20 metų buvo nustumta į antrąją vietą.

To priežasčių gali būti įvairių. R.Mehta įsitikinęs, kad išsikovoti lyderio pozicijas brangakmenių versle indams padėjo jų darbštumas.

„Pirmą kartą atvažiavus į Antverpeną buvo nelengva. Žmonės manė, kad nesame protingi, ir visi turėjo neigiamą skurdžios Indijos vaizdinį.

Tačiau mes, indai, nenorime dirbti kitiems, norime susikurti savo įmones ir todėl labai daug dirbame. Nuo pat mokyklos laikų esame spaudžiami gerai mokytis. Matyt, dėl savo atkaklumo ir Antverpene deimantų verslo monopolį perėmėme iš žydų. Nors mūsų pelnas buvo mažesnis nei jų”, – sėkmės priežastis aiškino R.Mehta.

Yra ir kitas paaiškinimas. Stiprų deimantų verslą pačioje Indijoje sukūrę žmonės pamažu ėmė keliauti po kitas šalis. Tad į Antverpeną atsikraustė ne Mumbajaus lūšnynų, o didelės deimantų šlifavimo patirties turintys turtingi indai.

Garsėja ne tik prabanga

Šiandien skaičiuojama, kad su brangakmeniais Antverpene dirba 300–400 indų šeimų, valdančių didžiausias įmones.

Kad indų bendruomenei šiame Belgijos mieste puikiai sekasi, rodo ir jų namai viename Antverpeno rajonų. Įprastai Mažuoju Mumbajumi vadinamas kvartalas turi ir kitą pravardę. Dėl įspūdingų gyvenamųjų namų jis dar vadinamas Beverli Hilsu.

Norėdami išsaugoti kultūrą ir turtus Belgijos indai ne tiktai buriasi tame pačiame rajone, bet ir skatina savo vaikus tuoktis su tautiečiais. Kalbama, kad beveik visi Antverpeno indai yra susigiminiavę.

Beje, Belgijos aukštuomenės dalimi tapę deimantininkai stengiasi vaikams iškelti ir nepamirštamas tuoktuves.

Antverpeno apylinkėse dar iki šiol kalbama apie vieno indo surengtą puotą, kai parodų salė buvo paversta indų šventykla, kurioje keturias dienas linksminosi 4 tūkst. svečių.

Didžioji dalis Antverpeno indų išpažįsta džainizmą. Ši religinė filosofija pasisako prieš bet kokį smurtą (sakoma, kad tikras džainistas nenuskriaustų net musės), tad jo išpažinėjai negali užsiimti tam tikromis profesijomis. Daugelis džainistų mano, kad jiems tinkamiausias darbas – brangakmenių ir bankų srityse.

Pirkti deimantų – iš Kinijos

30 metų deimantų mažmenininku dirbantis M.Sureda sakė nesiruošiantis palikti nei miesto, nei verslo.

„Dirbdamas čia galiu neskaityti laikraščių, nežiūrėti žinių.

Ši parduotuvė – pasaulio barometras, parodantis, kurią šalį ištiko krizė, o kur ekonomika auga”, – pasakojo deimantininkas.

Nenuostabu, kad dabar pagrindiniai jo klientai atvyksta iš Kinijos. Jie perka daugiau ir brangiau nei kitų tautybių žmonės.

Tačiau ar tikrai verta keliauti iš Pekino į Antverpeną tam, kad nusipirktum deimantais puoštą juvelyrinį dirbinį?

„Taip, nes deimantai Antverpene tikrai pigesni nei kitur.

Kuo labiau nuo šio miesto tolsti, tuo brangesni jie tampa”, – aiškino M.Sureda.

Jo juvelyrikos namuose pigiausi deimantai kainuoja apie 300 eurų (apie 1035 Lt). O kiek kainuoja brangiausi?

„Nėra jokių limitų. Galime išpildyti bet kokį kliento norą, – teigė M.Sureda, išsisukdamas nuo klausimo, kiek kainavo brangiausias jų parduotas juvelyrinis dirbinys, puoštas deimantais. – Galiu pasakyti, kad tai buvo įstabaus grožio kaklo papuošalas.”

Žinoma, gyvenimas taip arti brangakmenių keičia ir Antverpeno veidą. Miestiečiams reikia prisitaikyti prie sustiprintos apsaugos, kultūrų mišrainės.

M.Sureda juokėsi, kad mainais už tai kiekvienas Antverpeno gyventojas turi deimantų srityje dirbantį dėdę, draugą ar pusbrolį, kuris visada padės patrauklesnėmis sąlygomis įsigyti šių brangakmenių.

Deimantai – geriausi merginų draugai, dainavo legendinė šių brangakmenių gerbėja Marilyn Monroe. Tačiau pasauline deimantų sostine tituluojamame Antverpene deimantai yra didžioji vyrų aistra.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.