Panevėžio rajone, šalia Ramygalos miestelio, esantį pramonės parkui skirtą 7,4 hektaro plotą praėjusią savaitę apžiūrėjo kinų verslininkų delegacija.
Nesėkmingai ketverius metus investuotojų laukianti teritorija, į kurią investuota net 15 milijonų litų, tapo tikru galvos skausmu rajono savivaldybės specialistams.
Tik pasidalijo planais
„Kasdien vakare gulamės, o ryte keliamės su viltimi, kad atsiras bent viena Lietuvos ar užsienio kompanija, kuri pagaliau įsikurs mūsų siūlomoje teritorijoje”, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Jis neslėpė noro, kad Lietuvą vis dažniau aplankantys kinų verslininkai susidomėtų galimybe įsikurti šalia Ramygalos.
Tačiau pastarieji su lietuviais viso labo pasidalijo savo planais mūsų šalyje steigti kelias maisto perdirbimo įmones. Kol kas tuo viskas ir baigėsi.
Į plyną lauką – milijonai
Panevėžio rajono savivaldybės specialistus kalbos apie verslo planus kaskart vis mažiau džiugina, mat kol kas būsimajame pramonės parke naujų įmonių statybomis net nekvepia.
Prieš ketverius metus šalia Ramygalos buvo įgyvendintas ES finansuojamas projektas ir sukurta verslui reikalinga infrastruktūra.
7,4 hektaro užimančioje valstybinės žemės teritorijoje buvo rekonstruoti seni ir nutiesti nauji keliai, vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai, elektros perdavimo ir ryšių kabelinės linijos, vidutinio slėgio dujotiekis ir kitos būtinos komunikacijos.
Visa tai kainavo per 15 milijonų litų. Buvo planuojama šią žemę išnuomoti verslininkams, kurie čia statytų įmones ir kurtų naujas darbo vietas rajono gyventojams.
Sutapo su krizės pradžia
Kol plynas laukas buvo įrenginėjamas, netrūko planuojančių kurti verslą būsimame pramonės parke.
„Per savaitę sulaukdavome bent poros skambučių. Verslininkai klausinėjo, ragino greičiau pabaigti įrengimo darbus”, – prisimena P. Žagunis.
Tačiau parko atidarymas sutapo su Europą užgriuvusios krizės pradžia. Verslininkų skambučiai nutilo.
Todėl kiekvienas Ramygaloje panorėjęs apsižvalgyti potencialus investuotojas buvo sutinkamas išskėstomis rankomis.
Savivaldybė pati kvietė užsienio ambasadorius, verslininkus, tikėdamasi tokiu būdu paskleisti informaciją apie Panevėžio rajone siūlomas galimybes.
Investuotojai išgaravo
Prieš trejus metus buvo pasirašyta pirmoji žemės nuomos sutartis su austrų kapitalo bendrove „ASP-BEDD Productions”.
99 metams žemę išsinuomoję užsienio verslininkai planavo statyti įmonę, kuri gamins naminių gyvūnėlių kraiką.
Du hektarus žemės išsinuomojusi bendrovė įsipareigojo investuoti 4 milijonus litų ir sukurti 20 darbo vietų.
Panevėžio rajono savivaldybė taip džiaugėsi pirmąja kregžde, kad 2010 metais jiems net 90 procentų sumažino žemės nuomos mokestį.
Užuot mokėję beveik 24,5 tūkstančio litų, nuomininkai sumokėjo tik 2,5 tūkstančio.
Tačiau ir tai nepadėjo. Gyvūnėlių kraiko gamintojai pradingo kaip į vandenį, o pramonės parke nebuvo padėta nė viena plyta.
Teko kreiptis į teismą
Panevėžio rajono savivaldybė kreipėsi į teismą dėl „ASP-BEDD Productions” sutarčių ir įsipareigojimų nevykdymo.
Šių metų vasaros pabaigoje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu įsipareigojimų nevykdžiusi bendrovė turės sumokėti per 311 tūkstančių litų skolos ir beveik 1,5 tūkstančio litų delspinigių.
Panevėžio rajono savivaldybė jau kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo. Tik ar pavyks surasti išnykusius investuotojus, kol kas neaišku.
Vietoj gamyklų – bulvės
Kol kas plynas laukas, į kurį investuoti milijonai, lauktos naudos Panevėžio rajonui nedavė. Tiesa, netiesioginių privalumų yra.
„Būsimam parkui nutiestais naujais keliais naudojasi visi – tai jau šiokia tokia nauda. Jeigu ne ES investicijos, Ramygala nebūtų sulaukusi dujų. Dabar jomis šildoma ligoninė, slaugos namai, darželis ir keli daugiabučiai”, – vardijo P.Žagunis.
Užtat per pirmuosius metus aptvertu plynu lauku suskubo pasidžiaugti vagys. Jie nugvelbė kelis šimtus metrų metalinės tvoros. O vienas vietos ūkininkas nedideliame būsimo pramonės parko plote sugalvojo pasisodinti bulvių.
„Bulvės atrodo gražiau nei piktžolės”, – kalbėjo jam leidimą auginti bulves suteikę valdininkai.
Valstybės kontrolės išvados – nepalankios
Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir pramonės parkai kol kas visiškai nepateisina lūkesčių.
Tai nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi LEZ ir pramonės parkų plėtros auditą.
Anot kontrolierių, nėra aiškiai reglamentuoto investicijų rizikos, įsipareigojimų ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybės ir LEZ valdančių privačių bendrovių, nors veikiančių LEZ plėtrą daugiausia finansuoja valstybė.
Valstybės kontrolės nuomone, Ūkio ministerija netinkamai prižiūri LEZ ir nepakankamai domisi veiklos rodikliais. Šiuo metu tik 13 proc. LEZ ir 10 proc. pramonės parkų teritorijos yra išnuomota investuotojams. Nepaisant to, teritorijos toliau plečiamos.
Iki šių metų birželio pasirašyta 16 sutarčių su investuotojais, kurie išsinuomojo 57 hektarus pramoninių parkų teritorijos ir numatė investuoti 236 mln. litų ir sukurti 407 darbo vietas.
Šiuo metu investuota tik 9 mln. litų ir sukurta 14 darbo vietų, o realiai veikia tik 2 investuotojai Šiaulių ir Kėdainių parkuose.
LEZ šiuo metu veikia tik Kaune ir Klaipėdoje. Nuo 2005 metų pradėti plėsti 8 pramonės parkai, iš jų penkis, esančius Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, nuspręsta pertvarkyti į LEZ.
Į šių pramoninių teritorijų plėtrą valstybė investavo 160 mln. litų.
