Per krizę apmirusios statybų aikštelės atgyja – ne tik matyti daugiau technikos, bet ir girdėti įvairių lietuvių kalbos tarmių, žinoma, su sodriais statybininkų „matais”.
Tiesa, uždarbiautojai iš Lietuvos regionų ir užsienio valstybių į sostinę dar netraukia tokiais gausiais būriais kaip 2006–2007 metais.
Iš Vilniaus – į Minską
Iš kaimyninių šalių atvykusių statybininkų sostinėje dar nėra ir nežinia, ar greitai bus. Dabar ne baltarusiai traukia į Vilnių statyti, o lietuviai statybų specialistai vyksta į Minską – iš Tarptautinio valiutos fondo paskolų gyvuojančios Aliaksandro Lukašenkos valdos virto statybų aikštele, kokia Vilnius buvo prieš krizę.
Nors gyvenamųjų namų statyba Vilniuje atsigauna, jos mastas mažesnis, nei buvo prieš 5–6 metus.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” duomenimis, šiais ir ateinančiais metais Vilniuje turėtų atsirasti 20 naujų daugiabučių su 1763 butais.
Praėjusiais metais buvo pastatyti 36 daugiabučiai (2 tūkst. butų), o tai 2,5 karto daugiau negu 2011-aisiais. Tiesa, praėjusių metų būsto statybos statistikai įtakos turėjo ir tai, kad buvo baigta dalis anksčiau pradėtų ir per krizę sustojusių statybų.
„Dar negalima kalbėti apie masinį gyvenamojo sektoriaus proveržį, bet atsigavimo ženklai – akivaizdūs.
Vilniečiai dairosi naujų butų, nes paskolos pigios. Bet bankai skolina atsargiau, griežtesnėmis sąlygomis nei iki krizės.
Dabar norintis įsigyti butą turi investuoti 15 proc. savo lėšų”, – sakė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Renkasi kuklesnį būstą
Klestėjimo (kurį kiti vadina finansiniu burbulu) laikais buvo šluojami dar tik popieriuje nubraižyti butai – nesvarbu, kokia kaina. Dabar vilniečiai gerokai atsargesni.
Agentūros „Ober-Haus” rinkos vyresnysis specialistas Raimondas Reginis yra pastebėjęs, kad dabar naujakuriai laukia, kol bus baigta statyba, nes pasimokė iš karčių krizės pamokų, kai išsvajotas būstas nuplaukė pro šalį bankams staiga užsukus pinigų čiaupą.
Populiariausi yra nedidelio ploto ekonominės klasės ir aukštesnės už ją, didesnės kvadratūros butai – tokių Vilniuje statoma 92 proc. O prestižinės klasės butų statyba sudaro 7 proc.
Vis dėlto naujos statybos butų ploto vidurkis padidėjęs, nors ir kukliai – 2 kvadratiniais metrais, palyginti su krizės metų statybomis. Daugiausia karališko lygio apartamentų statoma arčiau centro – Žvėryne, senamiestyje, Antakalnyje. Bet apskritai šiuose rajonuose statybų nedaug.
Kainos – nuo 3,5 tūkst. Lt už kvadratinį metrą mikrorajonuose iki beveik 10 tūkst. Lt arčiau centro, senamiesčio.
Statybininkų apetitas sumažėjo
Statybų bendrovėms dabar lengviau rasti darbuotojų – Vakaruose statybų bumo irgi nėra, tad Lietuvos statybininkai jau negali riesti nosies ir prašyti kelių tūkstančių litų per mėnesį vien už kelių plytų sumūrijimą.
„Dabar ne taip gerai, kaip buvo anksčiau. Ariu už du su puse tūkstančio, o prieš 6 metus be penkių „gabalų” (tūkstančių. – Red.) net į aikštelę neidavau”, – per rūkymo pertrauką „Sostinei” guodėsi Artūras Beliajevas, daugiabučio Fabijoniškėse statyti atvykęs iš Ignalinos.
Nekilnojamojo turto ir statybų bendrovių vadovai darbo jėgos trūkumu nesiskundžia. Bet kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Tobulėjančios technologijos, nauji inžineriniai sprendimai lenkia statybininkų pažangą.
Darbų vadovai kartais turi aiškinti, kad balsva lipni košė – ne skutimosi kremas, o nauja izoliacinė medžiaga.
Vienos didžiausių sostinėje nekilnojamojo turto plėtotojų įmonių grupės „Eika” plėtros direktorius Domas Dargis apgailestavo, kad statybininkus rengiančios mokymo įstaigos vadovaujasi senomis programomis, o vyresnio amžiaus statybininkai nespėja koja kojon su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis.
D.Dargis tikino, kad geras statybų specialistas uždirba 3–4 tūkst. litų į rankas. Nemažas algas gauna aukštybinių kranų darbuotojai, kurių labai trūksta.
Butas – ir investicija
Daugiausia daugiabučių šiuo metu statoma sostinės šiaurės vakarų pusėje – Verkių, Pilaitės, Pašilaičių seniūnijose.
„Eika” stato namus Pilaitėje ir Santariškėse. Pilaitėje dygsta 7 ir 9 aukštų namai, o nedidelių daugiabučių kvartale Santariškėse statomi dar 5 namai.
Ar lengva parduoti pastatytą būstą? Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner” pardavimų vadovė Gintarė Avulytė sakė, kad naujų butų paklausa po truputį didėja.
„Mes priimame užsakymus prasidėjus namo statybai.
Kai namas pastatytas, būna išpirkta 70–85 proc. butų. Kitus parduodame vėliau”, – paaiškino G. Avulytė.
„Hanner” yra vienas didžiausių būsto statytojų Vilniuje. Vertas pasididžiavimo bendrovės kūrinys – šiuolaikiškų, ekonomiškų daugiabučių kvartalas ant Bajorų kalvų.
Būsto statybos atgimimą liudija ir faktas, kad vis daugiau butų perkama ne tik sau, bet ir kaip investicija.
„Per krizę butai Vilniuje buvo perkami beveik tik savo reikmėms. Dabar jau matyti tendencija, kai būstas vertinamas kaip investicija.
Nuomoti ar perparduoti naujos statybos butų daugiausia ieškoma centrinėje miesto dalyje”, – teigė įmonių grupės „Eika” plėtros direktorius D. Dargis.
Investuotojai dar atsargūs
Mindaugas Statulevičius
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas
„Individualių namų statybos Vilniaus pakraščiuose atsilieka nuo daugiabučių statybos tempų.
Stambesni plėtotojai dar yra itin atsargūs investuodami į naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Dažniausiai apsiribojama nedidelėmis 6–12 individualių ar sublokuotų namų gyvenvietėmis.
Bendra tokių projektų dalis (statomų parduoti) sudaro nedidelę Lietuvoje pastatytų namų dalį. Norintys apsigyventi nuosavame name dažniausiai ieško žemės sklypų ir rūpinasi statybų procesu patys.
Individualių namų kvartaluose nuostolinga įdiegti viešojo transporto maršrutus, statyti mokyklas, vaikų darželius.
Vilniaus išbyrėjimas į pakraščius nenaudingas sostinei, prieš miesto draiką pasisako ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Būtų galima išskirti šias Vilniaus miesto ir jo priemiesčių zonas, kuriose aktyviai vyksta tiek privačios, tiek plėtotojų vykdomos individualių bei sublokuotų namų statybos: Pavilnys, Tarandė, Riešė, Zujūnai, Pilaitė, Gulbinai, Bendorėliai, Klevinė.”
