„Peršasi mintis, kad alkoholio ir azartinių lošimų magnatų pinigai dažnai yra visagaliai.
Greitai neeilinėje Seimo sesijoje bus balsuojama dėl 3500 lošimo automatų įteisinimo lengvai prieinamose vietose“, – taip sausio 13-ąją Seime kalbėjo Laisvės premijos laureatas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Kokios tos Seimo narių užmačios, kad jos parūpo net ir dvasininkams? Įtartinos. Ir net su korupcijos tvaiku.
Nori pasukti atgal
Apie tai, kad senąjį Azartinių lošimų įstatymą reikia taisyti, kalbama jau keletą metų.
Jis iš tiesų yra beviltiškai pasenęs. Visur lošimai keliasi į internetą, todėl ir Lietuva negali būti išimtis, nebent sumanytų įvesti visuotinę pasaulinio tinklo cenzūrą, kaip padarė Pekinas.
Naujoje redakcijoje, kurią jau antradienį pradės svarstyti parlamentarai, yra aibė naujovių. Tai ir nuotolinių (interneto) lošimų, ir žirgų sporto totalizatoriaus, ir komercinio pokerio įteisinimas.
Visa tai yra sveikintina – mat iki šiol, pavyzdžiui, nuotolines lažybas įstatymas draudė. Tuo naudojosi užsienio kontoros, pritaikiusios savo interneto svetaines Lietuvai ir siurbusios milijonus litų, nemokėdamos mūsų šaliai jokių mokesčių.
Tas pat ir dėl komercinio pokerio, kurio turnyrai Lietuvoje vykdavo nebent paslapčia.
Užtat į prieš keletą metų juos įteisinusią Latviją dabar plūsta tūkstančiai šio žaidimo gerbėjų, kurie palieka milijonus latų (dabar jau – eurų).
Tad Lietuva, nors ir pavėlavusi, dar gali įšokti į šį pelninga kryptimi dundantį traukinį. Tačiau kartu su šiomis naujovėmis įstatyme numatyta dar viena – sugrąžinti lošimo aparatus į viešbučius ir kavines.
Kitaip tariant, atsukti laiką keliolika metų atgal, kai nuo alaus ar stipresnių gėrimų apspangę klientai paskutinius pinigus sukišdavo į vienarankiais banditais vadinamus automatus.
Tai kelias, kurio seniai atsisakė daugelis Europos valstybių.
Tyrimai rodo priešingai
Kaip čia nutiko, kad tokį pažangų įstatymą parengusi darbo grupė paliko šitokią spragą?
Maža to, kaip jį palaimino Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, anksčiau piestu stojęs prieš lošimo aparatus?
Juk pastačius juos kavinėse būtų ne tik sudėtinga vykdyti lošimo apskaitą (juk jie nesujungti į vieną sistemą), bet ir susekti, kad nežaistų tie, kuriems nevalia, – paaugliai arba priklausomybę nuo lošimų pripažinę ir prašymus neleisti lošti jau parašę žmonės.
„Tai viena verslo šakų, ir mes turime dėl jos apsispręsti.
Yra tam tikra rizika, yra ir jai suvaldyti skirti saugikliai.
Kiek teko girdėti iš specialistų, didesnį pavojų kelia ne šie riboto išlošimo automatai, bet žaidimai internetu“, – sakė įstatymą parengusios darbo grupės narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Tik tokie pasvarstymai prasilenkia su mokslininkų teiginiais. Antai Lošimų priežiūros tarnyba savo tinklalapyje cituoja Didžiosios Britanijos profesoriaus Marko Griffithso tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad lošimo automatai yra daugiausia problemų sukelianti lošimo rūšis.
Kyšo verslininkų ausys
Darbo grupės nariai turėjo keletą metų laiko pasidomėti kitų šalių patirtimi. Jie buvo nukeliavę į tą pačią Didžiąją Britaniją.
Smagus kelionės įspūdžių aprašymas atsidūrė ne tiktai žiniasklaidoje, bet ir Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) tinklalapyje.
Ši asociacija, savo interneto svetainėje nesivarginanti netgi paskelbti savo narių sąrašo, jau ne pirmus metus reklamos straipsniais stengiasi įtikinti Lietuvos žmones, kad didžiausia mūsų šalies bėda – lažybos ar loterijos, užtat lošimo aparatai – vos ne gėris.
Asociacijos vadovas Samoilas Kacas tam reikalui ne tik skelbė savo pasvarstymus, bet ir pasamdė advokatus, kad šie įrodytų, jog lietuviai per mažai lošia.
Kam to reikia? Matyt, pačiam verslininkui, kuris yra didžiausio riboto lošimo aparatų tinklo „Tete-A-Tete“ savininkas.
Maža to, NLŽVA skelbiasi vienijanti ne tik lošimo organizatorius, bet ir lošimo įrangos importuotojus bei pardavėjus. Nesunku suprasti, kad pastariesiems naujoji įstatymo redakcija būtų labai naudinga – juk leidus aparatus statyti ne tiktai lošimo salonuose, kaipmat pagausės užsakymų.
Nemato nieko bloga?
2013-ųjų gruodį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas netikėtai pritarė suinteresuotų verslo grupių stumtam pasiūlymui statyti lošimo aparatus viešbučiuose, o savivaldybėms sutikus – ir kavinėse, restoranuose ar aludėse.
Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tokiai nuostatai prieštarauja tiek Lošimų priežiūros komisija, tiek ją prižiūrinčios Finansų ministerijos vadovai. Net ir premjeras Algirdas Butkevičius nesyk kratėsi tokios naujovės.
„Vyriausybės išvados – visiškai priešingos. Nesuprantu, kodėl Seime stumiamos tokios pataisos“, – stebėjosi finansų viceministras Vytautas Galvonas.
Iki šiol apie tokią nežabotą laisvę nebuvo net užsimenama.
Kodėl staiga prireikė šio sprendimo? Komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas tiesaus atsakymo nepateikė.
„Dar niekas niekur neatsirado. Yra toks darbo grupės siūlymas, dėl to balsuos Seimas. Degutienė (komiteto narė konservatorė Irena Degutienė. – Red.) pateikė labai gerą pasiūlymą: prie tų automatų įrengti kameras. Tai padės išvengti paauglių.
O tie, kurie turi pinigų, tegul žaidžia, mes tuos pinigus paimsime į biudžetą“, – aiškino B.Bradauskas.
Tik ar tai tokie pinigai, kurie galėtų išgelbėti skylėtą biudžetą? Riboto išlošimo – B kategorijos – automatų savininkai už vieną jų per metus valstybei turi sumokėti 3,6 tūkst. litų.
Tad jeigu išsipildys arkivyskupo S.Tamkevičiaus spėjimai, kad Lietuvoje bus pastatyta 3500 pavienių aparatų, geriausiu atveju biudžetas praturtės maždaug 12 milijonų litų.
Tačiau ludomanija – polinkis lošti – nuo to neabejotinai išaugs. Suprantama, pagausės ir socialinių problemų.
Opozicijai kilo įtarimų
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui priklausantis opozicijos lyderis Andrius Kubilius neslėpė, kad šio komiteto sprendimas dėl lošimo aparatų jam buvo labai įtartinas.
„Diskusija šiuo klausimu buvo labai miglota, todėl sunku atsakyti, ar tai racionalus sprendimas. Mėginau aiškintis, kieno čia interesai gali slypėti.
Tačiau posėdžio metu to padaryti nepavyko, nes vieniems diskusijos dalyviams buvo leista pasisakyti, kiti buvo užčiaupti“, – pasakojo A.Kubilius.
Buvęs premjeras neslėpė, kad jo požiūris į tokį lošimo liberalizavimą skeptiškas. „Manau, kad tokius dalykus, kurie veda žmones į pagundą, reikia labai gerai išanalizuoti“, – vis dėlto aptakiai kalbėjo opozicijos lyderis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis irgi žvelgė skeptiškai į tokius įtartinus pasiūlymus. Pasak jo, žinant, kaip dėl to stengėsi lobistai, nenuostabu, kad tokia pataisa bus naudinga tik vienai pusei – iki šiol riboto išlošimo automatų verslu užsiimančioms įmonėms.
„Kaip liberalas gal ir turėčiau pritarti, kai naikinami apribojimai. Tačiau lošimas – specifinė sritis. Taip, jis papildo biudžetą ir suteikia naudos, bet yra ir kita medalio pusė: priklausomybė, nelegalūs pinigai ir panašiai.
Yra kazino arba lošimo salonai, kuriuose tai lengviau kontroliuojama. Jie ir turi išlikti.
O jei stovės po automatą kiekvienoje aludėje, tai diskredituos ir patį azartinių lošimų verslą“, – aiškino E.Masiulis.
Užsienio valstybės elgiasi priešingai
Tuo metu, kai Lietuva nori įteisinti pavienius lošimo automatus, kitose šalyse prieš juos kovojama visomis išgalėmis.
2002 metais Slovėnija ir Graikija, nesugebėdamos užtikrinti rinkos kontrolės ir kovodamos su augančia jaunimo priklausomybe, uždraudė pavienius lošimo automatus.
Jų taip pat atsisakė Kipras, Prancūzija, Liuksemburgas, Graikija, Portugalija, o nuo 2007 metų – ir Latvija.
2012-ųjų rudenį lošimo automatus uždraudė ir Vengrijos parlamentas: jie palikti tik keliuose dideliuose kazino.
Mūsų kaimynė Lenkija draudė steigti lošimo automatų salonus miestuose, kuriuose mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, bet nuo 2011 metų dar labiau sugriežtino tvarką.
Šalies parlamento priimtomis įstatymo pataisomis ne tik uždrausti pavieniai automatai, bet ir naujų licencijų automatų salonams išdavimas. Senųjų galiojimas baigsis 2017 metais.
Kaip aiškino Lenkijos sveikatos apsaugos specialistai, 2004 metais automatų liga sirgo apie 5 proc. visų priklausomų lošėjų, o 2008 metais jų buvo net 40 proc.
Sostinė nelinkusi įsileisti aparatų
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Seimo narius prašydamas prisiimti atsakomybę ir nepritarti kitą savaitę Seime svarstomam Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Mat pakeitus Azartinių lošimų įstatymą Vilniaus miesto kavinėse, aludėse, baruose, restoranuose, moteliuose, viešbučiuose gali atsirasti daugybė lošimo automatų, prie jų daugiau galimybių prieiti turės nepilnamečiai, mažės kontrolės galimybė.
„Aš esu kategoriškai prieš tokius įstatymo pakeitimus. Vilnius jau dabar kovoja su barais-girdyklomis, o pritarus tokiam projektui mieste būtų steigiami neaiškūs ir nekontroliuojami pseudološimo namai.
Neabejoju, kad daugės ne tik socialinių problemų, bet ir didės nusikaltimų skaičius mieste.
Keista, kaip katalikiškomis save vadinančios partijos taip pat palaiko šias įstatymų pataisas ir toks įstatymas planuojamas svarstyti neeilinės sesijos metu kaip ypatingos svarbos klausimas“, – sakė Vilniaus meras.
