Šįmet į Davosą susirinko apie 2500 verslo ir politikos lyderių. Japonijos premjerui Shinzo Abe suteikta proga vienam pirmųjų pasisakyti forume.
Svečių sąraše – ne tik politikos asmenybės. Grupės U2 lyderis Bono, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, žinomi aktoriai, žinomiausių pasaulio kompanijų vadovai.
Davoso susitikime yra ir lietuvių. Eurokomisaras Algirdas Šemeta atvyko susitikti su įvairių šalių finansų ministrais bei TVF vadove Christine Lagarde.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto studentė Ieva Maniušytė gavo kvietimą iš forumo organizatorių per organizaciją „Student Reporter“, kai pagal mainų programą mokėsi Oksforde.
Lietuvos aukščiausieji vadovai šiais metais į Davoso ekonomikos forumą kvietimų nesulaukė.
Atotrūkis didėja
Ateitis po ekonomikos krizės. Tai viena iš svarbiausių šios susitikimo temų. Nors griežti veiksmai atgaivino ekonomikos augimą, tačiau sukėlė naujų pavojų.
Šalių vyriausybės nesugeba kontroliuoti biudžeto deficito, nerimauja verslininkai. Ir nors jie optimistiškai vertina ekonomikos augimo perspektyvas, biurokratizmas ir deficitas gali sukelti naujų bėdų.
„Jei praėjusiuose forumuose dominavo pasaulinės ekonominės krizės tema, tai šiais metais ji pasisuka kitu kampu: nepaisant to, kad pasaulio ekonomika jau atsigauna, augimo vaisiai nėra tolygiai pasiskirstę“, -- „Lietuvos rytui“ sakė forume dalyvaujantis Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius, auditą ir kovą su sukčiavimu A.Šemeta. Tad klausimas, kaip sumažinti vis didėjančią prarają tarp turtingiausių ir vargšų, kaip pasiekti, kad augimas mažintų skurdą, nedarbą, yra viena iš pagrindinių šių metų forumo temų.
Mato daugiau optimizmo
Pasaulinėms kompanijoms atėjo laikas pereiti nuo išgyvenimo režimo prie augimo. Tai skelbiama forumo išvakarėse paskelbtoje audito kompanijos „PwC“ stambiausiųjų kompanijų direktorių apklausoje. Tyrimo rezultatai kasmet skelbiami Davoso forumo pradžioje.
44 proc. apklaustų vadovų mano, kad šiais metais pasaulio ekonomikos padėtis gerės, o 39 proc. neabejoja, kad ir jų kompanijų finansiniai rodikliai kils į viršų. Pablogėjimo tikisi tik 7 proc. apklaustųjų, kai praėjusiais metais tokių buvo 28 proc.
Tiesa, Centrinės ir Rytų Europos verslo rykliai nėra tokie optimistai kaip Vakarų Europos. Euro zonoje juodų debesų jau gerokai mažiau.
Augančios pasaulio ekonomikos artimiausiu metu nebus tokios patrauklios pasaulio investuotojams. Trečdalis apklaustų vadovų daugiau dėmesio skirs JAV rinkai, o augimo perspektyvos numatomos tokiose šalyse kaip Vokietija ir Didžioji Britanija.
Tuo tarpu BRIKS šalyse – Rusijoje, Indijoje, Kinijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje – ir toliau augs dirbančiųjų atlyginimai, priešingai nei JAV ir Vakarų Europoje. Tačiau požiūris į JAV vis gerėja ir dėl pingančių energijos resursų.
Tad kaip vėl pritraukti dėmesį į BRIKS šalis, kuriose įsikūrę per 40 procentų pasaulio gyventojų, taip pat kalbama Davose.
„BRIKS vakarėlis baigėsi. Laikas užgesinti šviesas“, -- sakė kompanijos IHS ekonomistas Narimenas Beravešas.
Mokesčių oazės neišnyko
Didžiųjų pasaulio korporacijų sumokėti mokesčiai – dar viena aštri tema, dėl kurios bus diskutuojama šio susitikimo metu. Praėjusiais metais Davose kalbėta apie kovą su mokesčių oazėmis. Tačiau ar tai padidino valstybių pajamas?
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė eurokomisaras A.Šemeta, vien Europos Sąjungoje, įvairiais paskaičiavimais, dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo šalys narės kasmet praranda apie trilijoną eurų.
„Jeigu bent dalis šios įspūdingos sumos patektų į šalių biudžetus, šiuos pinigus būtų galima panaudoti skurdo ir socialinės atskirties problemoms mažinti“, – sakė jis.
Davose verslo ir politikos lyderiai diskutuos, kaip kovoti su mokesčių vengimu. „Mano susitikimuose su politikos ir verslo lyderiais tai ir bus pagrindinė žinia“, -- teigė eurokomisaras.
Temos -- įvairios
Davoso forumas jau pačią pirmąją dieną suintrigavo kai kurių žinomų žmonių pasisakymais. JAV šnipinėjimo pavojų iškėlęs interneto tėvu vadinamas Timas Berners-Lee aštriai sukritikavo šalių vyriausybių šnipinėjimo sistemas, nukreiptas į eilinius šalies gyventojus.
Apie šnipinėjimo tinkluose keliamus pavojus kalbėjo ir pasaulio telekomunikacijos bendrovių vadovai.
Nepamiršta buvo ir Rusija. Fondo „Hermitage Capital Management“ vienas valdytojų Williamas Browderis buvo įsitikinęs, kad jei naftos kaina nukristų iki 60 JAV dolerių už barelį, Vladimiro Putino režimas žlugtų per metus.
„Jūs nustebtumėte pamatę, kokia trapi yra ši sistema“, -- Davose kalbėjo fondo valdytojas. Šiuo metu naftos kaina siekia 117 JAV dolerių už barelį.
