Nuolat brangstanti šilumos ir elektros energija Lietuvoje pražudė kone visus žieminius daržovių šiltnamius.
Patys didžiausi mūsų šalyje Pagirių šiltnamiai, daržoves auginę 20 hektarų sklype, jomis pastaruoju metu užsodina vos vieną kitą hektarą.
Prieš porą metų nebeliko Neveronių šiltnamių. Kauno šiltadaržiai paliko tiktai nedidelį plotą gėlėms.
Tad šįmet, kaip ir pernai, pirmosiomis kovo savaitėmis greta importuotų daržovių parduotuvių lentynose bus sukrauti vienintelės likusios gyvuoti bendrovės „Kietaviškių gausa“ užauginti ilgavaisiai agurkai.
Šilumos reikia kaip miestui
Tačiau ir ši bendrovė negali garantuoti, kad po metų kitų ji dar bus gyvybinga.
„Prieš 15 metų, kai pradėjau dirbti vaisių ir daržovių sektoriuje, žieminiai šiltnamiai Lietuvoje užėmė 55 hektarus, o šiuo metu iš jų visų liko paskutinis stambus kompleksas – „Kietaviškių gausa“.
Daržoves, nors ir naudodami pačias naujausias technologijas, auginame senuose, nerenovuotuose šiltnamiuose. Jie ryte ryja šilumos energiją, todėl auginimo sąnaudos ypač didelės.
Kietaviškių šiltnamiai yra seno tipo – perpus žemesni nei šiuolaikiniai. Ir sandarumas jų prastokas, ir konstrukcijos prarado tvirtumą“, – sakė bendrovės „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.
Šiluma į Kietaviškes tiekiama iš Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės. Šilumos trasa siekia 5,5 kilometro.
Šilumos per metus sunaudojama labai daug – beveik tiek pat kiek visame Elektrėnų mieste. Negana to, kol senais vamzdynais šiluma pasiekia šiltnamius, jos netenkama kone ketvirtadalio.
Pasak M.Pupienio, kai prieš 30 metų buvo klojama šilumos trasa iš Elektrėnų į Kietaviškes, buvo planuojama, kad šiltnamių ūkis užims 42 hektarus. Bet jie buvo pastatyti triskart mažesniame plote – 15 hektarų.
Vamzdžio skersmuo parinktas toks, kad šilumos užtektų dideliam ūkiui. Šiluma teka, tačiau jos nuostoliai labai dideli.
Kita vertus, tuo metu, 1984-aisiais, niekas neskaičiavo nei elektros energijos, nei šilumos kainos. Per tuos 30 metų šiluma pabrango daugiau nei 30 kartų.
Tad Lietuvos žieminius šiltnamius įveikė nuolat brangusi energija. Pernai sausio–gegužės mėnesiais net 70 proc. daržovių auginimo sąnaudų sudarė išlaidos už šilumą.
Tokių sąnaudų nė sapnuoti nėra sapnavę Vakarų Europos šalių daržovių augintojai Olandijoje, Belgijoje ar kaimyninėje Lenkijoje, su kuria tenka konkuruoti mūsų šalies šiltnamininkams.
Derlius rekordinis, naudos mažai
„Senuose šiltnamiuose energijos neįmanoma panaudoti veiksmingai. Tačiau daržovių auginimo technologijos pas mus pačios moderniausios. Tokios pat naudojamos ir šiltnamiais garsėjančioje Olandijoje.
Nuimame ypač gerą derlių. Pavyzdžiui, pernai pirmąjį pusmetį nuskynėme rekordinį trumpavaisių agurkų kiekį, pranokusį net pačias optimistiškiausias prognozes.
Tuomet iš kvadratinio metro priskynėme net po 25 kilogramus trumpavaisių agurkų, o 2012-aisiais – po 18 kilogramų“, – kalbėjo M.Pupienis.
Derliaus sėkmę pernai nulėmė ir auginimo technologijos, ir gamtos sąlygos. Mat pernai buvo ilga, bet saulėta žiema. Tai dvigubas efektas: prie modernių technologijų prisidėjo ir saulė, nes vos 1 proc. papildomos šviesos kvadratiniame metre derlių pagausina kilogramu.
„Mūsų šiltnamiai yra vos 3 metrų, o rekomenduojamas aukštis yra 6 metrai.
Tad vien paaukštinus šiltnamį būtų papildomai surenkama 10 proc. šviesos, turinčios didelį poveikį daržovių derliui.
Be to, rekonstravus šiltnamius, efektyviau būtų naudojama ir šilumos energija“, – kalbėjo „Kietaviškių gausos“ direktorius.
Pomidorai – kone už dyką
Bendrovės šiltnamininkai šią savaitę pradės skinti pirmuosius ilgavaisius agurkus bei salotas, kovo viduryje pasirodys trumpavaisiai agurkai, o pomidorai šiemet bus skinami šiek tiek vėliau nei ankstesniais metais.
„Neturėjome kito pasirinkimo. Dėl didelių šilumos sąnaudų pomidorų sėklas pasėjome sausį, nors anksčiau visada tai darydavome gruodžio viduryje. Tad pomidorų pirkėjams galėsime pasiūlyti tik gegužę“, – sakė M.Pupienis.
Pernai apskritai buvo fenomenalus įvykis. Rugpjūtį pomidorai Olandijoje buvo dalijami veltui. Tiekėjams tekainavo pakuotė ir transporto išlaidos, tad atgabenti į Lietuvą tie pomidorai buvo parduodami labai pigiai.
Mat iš Afrikos atslinkusi karščio banga vienu kartu, maždaug per savaitę, sunokino pomidorus visoje Vakarų Europoje. Sunokę pomidorai turi būti kuo skubiau parduodami. To nepadarius patiriama nuostolių, nes, užuot gavus pajamų, dar tenka sumokėti už jų utilizavimą.
Tuo metu Lietuvoje vidutinė pomidorų kilogramo kaina siekė 3 litus. Atvežus nemokamų pomidorų iš Olandijos, jų kilogramo kaina parduotuvėse krito kone iki 1 lito.
Išliks arba išnyks
Ankstesniais metais, kai šilumos energija dar nebuvo itin brangi, pirmieji Kietaviškėse užauginti agurkai parduotuves pasiekdavo vasario pradžioje, kaip ir visoje Vakarų Europoje. Dabar viskas vėluoja.
Lenkai prieš mėnesį pradėjo skinti pirmuosius agurkus, o kovo pirmoje pusėje jau raškys ir pomidorus. Lenkijoje šilumos kaina, palyginti su mokama mūsų šalies šiltnamininkų, yra perpus mažesnė.
Bendrovei „Kietaviškių gausa“ trauktis nebėra kur. Neatnaujinus ūkio konkuruoti su importuotomis daržovėmis bus nebeįmanoma.
„Modernizavus šiltnamius, būtų išsaugotos ir darbo vietos, ir pakiltų darbo našumas. Šiuo metu įmonėje dirba apie 200 žmonių, bet modernizavimas mums suteiktų galimybę pritaikyti pačias inovatyviausias technologijas.
Ir kuo anksčiau būtų patiekta vartotojams kokybiškų, Lietuvoje užaugintų daržovių“, – sakė M.Pupienis.
Elektrėnuose šiuo metu yra statomi du nauji biokuro katilai, kuriuos kūrenti bus pradėta šių metų pabaigoje. Tad šilumos kaina šiek tiek sumažės.
„Tikimės, kad pirmiausia, kai pradės veikti biokuro katilai, pavyks atnaujinti šiltnamius, o vėliau ir renovuoti šilumos trasą.
Naudos dėl to būtų visiems – ir įmonei, ir jos darbuotojams.
Bet daugiausia – vartotojams, nes jiems galėtume pasiūlyti įvairių šviežių, kokybiškų šiltnaminių daržovių kur kas anksčiau ir ilgiau.
Visa bėda, kad be valstybės ir partnerių pagalbos to negalėsime padaryti.
Apskaičiuota, kad hektarui šiltnamių modernizuoti reikia 3,5 mln. litų.
Tai didelės investicijos, bet jos sukuria ypač didelę pridedamąją vertę“, – sakė M.Pupienis.
Šiltnamiuose – mokslo tyrimų bazė
Antanas Maziliauskas
Antano Stulginskio universiteto rektorius
„Integruoto projekto idėją su bendrove „Kietaviškių gausa“ aptarėme ne kartą. Juo yra suinteresuotas ir universitetas, ir daržovių augintojai. Įgyvendinus tokį projektą, šiltnamių ūkis taptų mokslo baze. Jame savo eksperimentus ar tam tikrus mokslo darbus galėtų atlikti ir mokslininkai, ir studentai.
Galbūt bus įmanoma panaudoti mūsų programinės įrangos paketą ir vienus mokslo darbus atlikti kompiuterių klasėje, kitus – nuvykus į šiltnamius. Bandysime išplėtoti toliau šią idėją ir imtis konkrečių darbų.
Toks projektas praverstų įvairių žemės ūkio specialybių studentams, pavyzdžiui, agronomijos, maisto žaliavų kokybės ir saugos, žemės ūkio technologijos, žemės ūkio inžinerijos. Jame galėtų dalyvauti net Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto studentai, nes šiltnamiuose yra drėkinimo sistemos, o tai hidrotechnikams aktualu.
Iki šiol integruotų projektų mūsų universitete nebuvo. Bet mokslininkai su ūkininkais dalyvavo ir dalyvauja daugybėje projektų, skirtų inovacijoms žemės ūkyje pritaikyti.“
Galės pasinaudoti ir ES parama
Jurgita Stakėnienė
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė
„Šiltnamių išlikimo klausimas – vienas skaudžiausių. Esame sulaukę prašymų pagelbėti ir iš Lietuvos šiltnamių asociacijos. Būta bandymų gauti paramą praėjusiais ES paramos laikotarpiais.
Smulkesni šiltnamiai ja pasinaudojo: šiltnamiams modernizuoti jie gavo paramos ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.
Bet dideliems šiltnamiams, tokiems kaip „Kietaviškių gausa“, net ir didžiausia teikiamos paramos suma problemų negalėjo išspręsti. Juk reikia ypač didelių investicijų.
Daržovių ir vaisių sektoriaus įmonėms atnaujinti reikia didelių lėšų. Tačiau ir „Kietaviškių gausos“ šiltnamiai, kaip ir kiti didieji daržovių ir vaisių augintojai, naujuoju ES finansiniu periodu gali tikėtis didesnės finansinės paramos. Ji pasieks ir per integruotus – verslininkų ir mokslininkų kartu įgyvendinamus projektus.
Tokie projektai suteiks galimybę gauti didesnį paramos intensyvumą. Pavyzdžiui, įprastinės modernizuoti skirtos paramos intensyvumas siekia 50 proc., o integruotam mokslo ir verslo projektui paramos numatyta skirti daugiau – 70 proc. jo vertės. Be to, numatomas ne tik didesnis paramos intensyvumas, bet ir didesnė galima galutinė paramos suma.
Iš mokslo verslas tikisi inovacijų. Tad tokie projektai abiem pusėms yra naudingi. Kita vertus, mes taip pat tikimės, kad mokslo ir verslo partnerystė suteiks galimybę pasinaudoti moderniomis mokymo bazėmis žemdirbiškų specialybių studentams.“
Vizijoje – mokslo ir verslo samplaika
Vigilijus Jukna
Žemės ūkio ministras
„Lietuvoje liko tik vienas žieminis šiltnamis. Jį būtina išsaugoti. Antraip liktume be savo daržovių, kurios turi būti auginamos ir žiemą.
Teko lankytis bendrovės „Kietaviškių gausa“ šiltnamiuose. Juos būtina atnaujinti, nes jie neveiksmingai naudoja energiją, jos ne tik daug sunaudojama, bet ypač daug patiriama energijos nuostolių.
Kadangi reikia nemažų investicijų, šiam verslui verta ieškoti sąlyčio taškų su mokslu. Taip pat ir valstybė turi investuoti į šį sektorių. Jis ypač svarbus.
Valstybės parama šį žemės ūkio sektorių gali pasiekti iš Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių, skiriamų ūkiams ar įmonėms modernizuoti. Ūkiai ja sėkmingai naudojosi praėjusiu laikotarpiu, tokia paramos rūšis išliks ir ateityje.
Viena idėjų, kuri man kilo bendraujant su verslininkais, – reikia sukurti tokį verslo modelį, kuriame dalyvautų ir mokslas. Modernūs šiltnamiai gali tapti mokslo tyrimų baze, o žemės ūkio specialybių studentai juose galėtų atlikti praktiką. Taip atsirastų ne tik stipri komercinė bazė, bet ir mokslininkams bei studentams skirta mokslo bazė.“
