Sintetinis pluoštas išstūmė dalį natūralių žaliavų, naudojamų siuvant namų tekstilės gaminius, tačiau neilgam. Pirkėjams mielesnės vilnonės ar pūkinės antklodės. Tačiau ne jų kaina.
Kainos ėmė kandžiotis
Šiuo metu Lietuvos namų tekstilės gamybos įmonės „Merkys“ siūta vasarinė pūkų ir plunksnų antklodė kainuoja maždaug 300 litų, storesnė žieminė su pūkais – apie 620 litų.
To paties gamintojo prekių kainos interneto prekybos svetainėse – dar aukštesnės: už to paties dydžio vasarinę antklodę prašomą 480–500 litų, už žieminę – kone 800 litų. Net ir vaikiškos pagalvės neįmanoma nusipirkti be 60 litų.
Šiek tiek pigiau interneto parduotuvių platybėse kainuoja lenkiška namų tekstilė – už dvigulę pūkinę antklodę jose prašoma 480–600 litų.
Bet pirkėjus tai menkai guodžia – mat prieš porą metų šie gaminiai buvo gerokai pigesni.
Žaliavos nuolat stinga
Lietuvoje pūkinės tekstilės gamintojams tenka stumdytis su Lenkijos bei Azijos siuvėjais.
Tuo metu pirkėjų simpatijos sintetiniams gaminiams jau atvėso – jie vis dažniau atsigręžia į natūralius.
„Žmonės nuperka daug antklodžių su vilnos užpildais. Pirktų ir pūkinius gaminius, bet dažnas pamato kainą ir išsižioja iš nuostabos“, – neslėpė „Merkio“ vadovas Vytas Poška.
Pastaruosius trejus metus pūkų ir plunksnų kainas menka pasiūla kėlė vis aukščiau. Kristi jos net nesirengia.
„Merkys“ šįmet apskritai keletą mėnesių nesiuvo pūkinių gaminių, nes neturėjo žaliavos. O kai tiekėjai pagaliau jos atgabeno, paaiškėjo, kad pakloti už plunksnas ir pūkus teks gerokai daugiau nei pernai.
Žaliavos kainą lemia jos sudėtis: kuo daugiau pūkų, tuo ji brangesnė.
„Maždaug 2000-aisiais už žąsų plunksnų ir pūkų kilogramą, kuriame pūkai sudarė maždaug 20 proc., mokėdavome 2,5–3 JAV dolerius (tuomečiu kursu apie 10–12 litų). Dabar už tą patį kiekį paklojame 30 dolerių – apie 75 litus.
Kainos smarkiai pradėjo kilti prieš trejus metus: nuo 2012-ųjų iki dabar jos patrigubėjo. Tad pūkiniai gaminiai tapo prabangos prekėmis. Mažai jų besiuvame“, – pripažino „Merkio“ vadovas.
Dalį gaminių bendrovė eksportuoja į JAV. „Parduodame šiek tiek pūkinių antklodžių bei pagalvių Niujorke. Bet kai šiemet amerikiečiai pamatė naujas kainas, jų vos neištiko infarktas“, – pasakojo V.Poška.
Lietuvoje žąsų nebeliko
Lietuviškos plunksnos – seniai pamirštos. Kažkada pats „Merkys“ jas perdirbdavo, tačiau jau pora dešimtmečių, kai lietuviai būriais nebeaugina žąsų, tik pavienes.
Europoje žąsų augintojų taip pat liko nedaug. Jų šiek tiek užaugina lenkai, čekai.
„Prancūzai dar šiek tiek turi žąsų fermų, nes iš jų kepenėlių gamina brangias užtepėles. Tačiau ir ten gamyba krinta.
Galbūt ir dėl to, kad Europos Sąjunga uždraudė priverstiniu būdu penėti žąsis.
Kol kas išimtis palikta tiktai prancūzams. Tai žaliųjų nuopelnas: jie paukščių augintojams pakirto pakinklius“, – kalbėjo V.Poška.
Kad žąsų kepenėlės būtų didesnės, šie paukščiai turi būti priverstinai penimi. Maitinimo pistoletu jiems sulesinama 2–3 kartus daugiau lesalų negu mėsai auginamiems paukščiams.
„Koją kiša ir tai, kad žąsiena bei antiena prarado paklausą. Šių paukščių poreikis padidėja nebent prieš Kalėdas“, – užsiminė V.Poška.
Brangsta net Kinijoje
Sportinių drabužių siuvimo įmonės „Audėjas“ užsakymu žieminius drabužius siuva Kinijos siuvėjai. Kur gauti pūkų – pačių kinų rūpestis.
„Pastaruosius trejus metus bet kokių gaminių iš natūralios žaliavos kainos tik kyla. Nuolat brangsta merino vilna, pūkai, kartu – vilnoniai bei pūkiniai drabužiai“, – sakė „Audimo“ kolekcijos vystymo grupės vadovė Raimonda Vizbarienė.
Kinijoje siuvėjai šiuo metu jau palinko prie „Audimo“ rudens ir žiemos kolekcijos. Drabužiai įmonės parduotuves Lietuvoje pasieks rugsėjį, tačiau nėra jokių abejonių, kad jų kainos, palyginti su pernykštėmis, bus perrašytos į vartotojams nepalankią pusę.
Vis dėlto kinams apsirūpinti žieminėms striukėms būtina žaliava paprasčiau: šios šalies ūkininkai augina daug paukščių, dažniausiai ančių.
