Tačiau jau kuris laikas internetinių svetainių kūrėjams ši problema nebegresia, mat trijų bendraminčių sukurta „TrackDuck“ programa svetainės pakeitimus leidžia atlikti ir matyti tiesiogiai.
Kaip atsirado „TrackDuck“?
Trijų bendraminčių lietuvio Edmundo Balčikonio ir baltarusių Yauheno Ivaškevičiaus bei Antono Šaučenkos sumanyta, alternatyvų beveik neturinti programėlė „TrackDuck“ yra specializuota paslauga, skirta interneto tinklalapių dizaineriams ir administratoriams, palengvinanti jų bendravimą su klientais kuriant interneto tinklalapius.
„Pasinaudojęs mūsų programa, vienas komandos narys arba klientas paprasčiausiai atsidaro svetainę, pažymi vietas, kurios jam nepatinka arba kurias reikia pataisyti, ir dizaineris programuotojas iš karto viską mato. Todėl kurti svetaines tampa dar greičiau ir paprasčiau“, – programėlės veikimo principus aiškina vienas jos sumanytojų Edmundas Balčikonis.
Šiandien internetinių svetainių dizainerių pamėgta programėlė nestokoja populiarumo ir yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, tačiau tam, kad originali idėja virstų realybe, jos sumanytojams teko nemažai nuveikti. Iš klajonių po užsienį į Lietuvą grįžęs Edmundas nusprendė dalyvauti pirmą kartą mūsų šalyje organizuotoje pasaulinio ciklo konferencijoje – konkurse „Startup Monthly Vilnius“. Ten gimė idėja „GigBasket“, siūlanti patogesnę darbo paieškos sistemą. Už ją gautas prizas – galimybė kelis mėnesius dirbti su profesionaliais mentoriais ir pristatyti savo verslo idėjas tarptautiniams investuotojams, tad, kaip pasakoja E. Balčikonis, jo komandą nemokamai vystyti savo verslą priėmė „Startup Monthly“ Silicio slėnio akseleratorius.
Grįžę iš jo vaikinai daug laiko negaišo ir išvyko į „Hakatoną“ kaimyninėje Baltarusijoje, Minske. Šiame renginyje jie ir sukūrė „TrackDuck“ prototipą. Tačiau, svarbiausias jų verslo vystymo taškas buvo Suomija, kur jaunieji verslininkai dalyvavo atrankoje į akseleratorių „Startup Sauna“. Mat būtent šioje Šiaurės šalyje jie sukūrė naują programėlės versiją, ir būtent čia nusprendė – laikas grįžti į Lietuvą.
Verslas Lietuvoje, klientai – visame pasaulyje
„Namai yra namai. Aš nemoku suomiškai. Be to, man patinka čia gyventi. Suomijoje viskas vyksta lėčiau, viskas labai brangu. Lietuvoje mokesčiai mažesni, išlaidos maždaug 3 kartus mažesnės. Aš galiu gyventi Lietuvoje, o dirbti visam pasauliui“, – savo apsisprendimą grįžti iš Suomijos į Lietuvą vystyti verslo aiškina Edmundas. Lietuvoje vaikinams neteko visko pradėti nuo nulio, mat įmonę gimtinėje Edmundas įkūrė dar būdamas Suomijoje. „Viską padariau būdamas Suomijoje. Turėjau mobilų parašą ir įmonę įsteigiau elektroniniu būdu per Registrų centrą. Banko sąskaitą taip pat atsidariau elektroniniu būdu. Tai buvo gana lengva“, – sako jaunas vyras, už puikią idėją sulaukęs ne vieno apdovanojimo.
Investicijos leido sėkmingai veikti
Kaip pirmosios investicijos Suomijoje padėjo sukurti naują programėlės versiją, taip po to gautas finansavimas užtikrino sėkmingą verslo vystymą.
Iš Suomijos į Lietuvą sugrįžę „TrackDuck“ kūrėjai sulaukė investicijų iš prancūzų rizikos kapitalo fondo „Kima Ventures“ ir lietuvių rizikos kapitalo įmonių grupės „Practica Capital“, kuri administruoja pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtą ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondą „Practica Seed Capital“ ir rizikos kapitalo fondą „Practica Venture Capital“.
„Su lietuvių rizikos kapitalo fondo ir akseleratoriaus atstovais Donatu Keru ir Ignu Kamantausku bei kitais bendravome nuo pat pradžių. Jie stebėjo mūsų darbą, ir kai paaiškėjo, kad prancūzų skiriamų lėšų nepakanka, labai greitai apsisprendė investuoti. Taigi, 100 tūkst. eurų investavo „Kima Ventures“, dar tiek pat „Practica Seed Capital“ fondas, – pasakoja Edmundas.
Į pačius jauniausius verslus investuojantis „Practica Seed Capital“ fondas yra vienas iš penkių rizikos kapitalo fondų, susikūrusių Ūkio, Finansų ministerijoms ir Europos investicijų fondui (EIF) pasirašius finansavimo sutartį ir įkūrus JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, finansuojamą2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis.
