Kas lemia klasterių augimo ir tarptautiškumo sėkmę?

Balandžio 8 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Klasterių augimas ir tarptautiškumas: kas lemia sėkmę?“, kurioje buvo diskutuojami klasterių tarptautiškumo veiksniai, analizuojamos sėkmės istorijos, iššūkiai ir galimybės. Pranešimus konferencijoje skaitė ne tik kviestiniai svečiai iš Vokietijos ir Švedijos, bet ir Lietuvos klasterių, Ūkio ministerijos atstovai. Kokias galimybes žengti į tarptautinę rinką šiandien turi Lietuvos klasteriai? Kokie yra svarbiausi sėkmės veiksniai?

Konferencijos dalyviai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Konferencijos dalyviai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 10, 2015, 11:24 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 4:03 AM

Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, valstybė ženkliai prisideda kofinansuojant klasterių augimą ir plėtrą Lietuvoje. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos priemonės „Inoklaster LT“ (priemonė skirta klasterio veiklos skatinimui) ir „Inoklaster LT+“ (parama klasterio infrastuktūros kūrimui arba atnaujinimui) tapo pagrindiniu tiek jau įkurtų klasterių vystymosi, tiek ir naujų klasterizacijos procesų skatinimo varikliu.

„Bendradarbiavimas jungiantis į klasterius yra vienas iš būdų, kaip, kuriant inovacijas, keistis ir panaudoti kitose įmonėse, universitetuose, valdžios institucijose esančias žinias“, – teigia ūkio viceministras.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriais Lietuvos inovacijų centru ir VšĮ „Versli Lietuva“ vykdo projektą „Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas Klaster.LT“, kuriuo siekiama skatinti naujų klasterių kūrimąsi ir esamų plėtrą Lietuvoje ir užsienyje. Ši iniciatyva per trejus metus pasiekė svarbių rezultatų: trijų institucijų bendradarbiavimo pagrindu sukūrė kompetencijos centrą, išaugino klasterių fasilitatorius profesionalus, teikė visokeriopą pagalbą verslui, konsultacijas teisiniais, inovacijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo klausimais.

„Projekto veiklų dėka susikūrė 21 naujas klasteris, iš kurių 2 yra tarptautiniai. Naujame 2014 – 2020m. periode dvi priemonės skirtos išimtinai tik klasteriams (InoKlaster LT, InoKlaster LT+), kurioms numatyta suma 26 mln. eurų“, – pasakoja M.Skarupskas. Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Projektas truks iki 2015 m. gegužės 29 d.

Skatinama jungtis į tarptautinius tinklus

Ūkio viceministro teigimu, siekiant užtikrinti ne tik pačių klasterių suformavimą, bet ir jų veiklos stiprinimą, būtina visapusė parama, t.y. bendravimas su įmonėmis, dalyvavimas tarptautinių MTEPI iniciatyvų renginiuose, informavimas ir dalyvavimas grupinėse eksporto iniciatyvose, specialiuose mokymuose.

Jo pastebėjimu, didžiausią potencialą klasteriams kurtis turi informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius (13 klasterių). Daug klasterių inicijuota turizmo, medicinos, biotechnologijų, sveikatinimo ir kūrybinių industrijų srityse.

„Lietuvoje šiuo metu veikia apie 50 klasterių. Augant klasterių skaičiui labiau kreipiamas dėmesys ne į kiekybę, o į kokybę. Skatinama Lietuvoje veikiančius klasterius jungtis į tarptautinius tinklus, taip pat kurti stambesnius darinius – tarptautinius klasterius“, – teigia M.Skarupskas.

Mažiausiai klasterių kol kas kūrėsi medienos apdirbimo ir baldų pramonės, elektronikos, chemijos, inžinerinės ir lengvosios pramonės sektoriuose. Jau 2015 m. pirmajame ketvirtyje Lietuvoje pradėjo veikti 3 nauji klasteriai (2 turizmo, 1 informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriuose).

Prioritetas teikiamas bendradarbiavimo su užsienio partneriais plėtrai

Konferencijoje dalyvavęs pernai metais įsikūrusio Tarptautinio sveikatingumo klasterio valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ ir partneriai Gyvybės mokslų projektų vadovas Andrej Rudanov interviu 15min.lt pasakojo, jog kuriant bei vystant Tarptautinį sveikatingumo klasterį didžiausias dėmesys buvo skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui. „Šiandien jau turime glaudų kontaktą su Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Latvijos atstovais, esame užmezgę kontaktus su Ukrainos verslu. Šiais metais planuojame priauginti dar 10 – 15 narių iš Lietuvos ir 6 – 7 iš kitų valstybių“, – teigė pašnekovas.

Valdybos pirmininko pastebėjimu, svarbiausia šiame sektoriuje – gebėti strategiškai žvelgti į tolį: „Pirmiausia analizavome, ką sveikatingumo sektoriuje per ateinančius dešimtmečius numato tiek ES, tiek mūsų valstybė. Atsižvelgdami į tai išsigryninome ir savus tikslus: norime tapti socialiai atsakingu verslu ir kurti bendrą pridėtinę vertę.“

A.Rudanov akcentavo, jog ES parama, teikiamos klasteriams, leidžia sukurti pridėtinę vertę, tačiau paramos gavimas nėra esminis tikslas – prioritetas teikiamas bendradarbiavimo su užsienio partneriais plėtrai, bendrų tarptautinių projektų vykdymui.

Pirmiausia reikia žengti į šaliai artimas rinkas

Panašiomis, jau išsakytomis idėjomis dalinosi ir konferencijoje dalyvavęs Vokietijos klasterių agentūros „Baden-Wurttemberg“ generalinis direktorius, dr. Gerdas Meiris zu Kockeris. Jo teigimu, svarbiausia, žvalgantis į tarptautines rinkas, yra perprasti šiandienines tarptautinės prekybos vertybes bei strategijas.

„Jeigu į tarptautinę rinką žengsi tikėdamas tik eksporto „grąžos“, tuomet sėkmingu netapsi. Taip pat nereikia tikėtis, jog sėkmė aplankys trumpuoju laikotarpiu. Bendradarbiavimo rezultatai pasimato tik po keleto metų, tad kantrybė yra vienas iš svarbiausių sėkmės sąlygų“, – teigė dr. Gerdas Meiris zu Kockeris.

Švedų organizacijos „Clusterland Sweden“ generalinis direktorius Micaelis Gustafsonnas atkreipė dėmesį, jog vystant tarptautinį bendradarbiavimą pirmiausia reikia žvelgti į šaliai artimas rinkas: „Didžiausia klaida, kai mėginama eiti tiesiai į pačias didžiausias (ar tolimiausias) rinkas, tokias kaip Kinija, Brazilija, Indija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kadangi Lietuvos rinka yra palyginus labai nedidelė, kompanijos turėtų pradžioje ieškoti partnerių Skandinavijos šalyse, Lenkijoje ar Vokietijoje ir stiprinti klasterines pozicijas tose rinkose.“

M.Gustafsonnas taip pat pastebi, jog šiame versle ypatingai svarbu išlikti užsispyrusiu ir kantriu: „Klasterio vystymas – ilgas procesas. Tam reikia turėti daug kantrybės ir energijos. Be to, reikia susitaikyti su nesėkmėmis, kurių tikrai bus, ir jas teks priimti bei įsivertinti.

Tačiau pats svarbiausias dalykas – kontaktų kūrimas. Kuo daugiau ryšių užmegsite, tuo bus lengviau ateityje. Žinoma, be viso to reikia ir labai mėgti bei mylėti savo darbą.“

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.