Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik
vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį
sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per
krizes skolinančiai institucijai.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį vykusios derybos
turėjo atverti galutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką Graikijai pagal
dabartinę finansinės pagalbos programą.
Atėnams, kurie svarsto naujausią pasiūlymą, pateiktą šalies
skolintojų – TVF, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko,
labai reikalingos tos lėšos, kad šalis galėtų laiku atlikti
mokėjimus, tvyrant nuogąstavimams, kad Graikija gali pasiskelbti
esanti nemoki ir sukelti chaosą, pasitraukdama iš euro zonos.
TVF kelias dienas neigė pranešimus, kad Graikija pasinaudos
galimybe apjungti mokėjimus, tokiu būdu laimėdama tris savaites.
Informacija, kad Atėnai vis dėlto pasirinko šią priemonę,
buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai TVF vadovė
Christine Lagarde pareiškė „esanti
įsitikinusi“, kad Graikija penktadienį grąžins 300 mln. eurų.
„Graikijos institucijos šiandien informavo (TVF), kad jos
planuoja apjungti keturis birželį sukankančius šalies mokėjimus,
kuriuos dabar turės atlikti iki birželio 30 dienos“, – sakė TVF
atstovas Gerry Rice'as, pridūręs, kad taisyklės
leidžia šalims skolininkėms pergrupuoti „daugelį pagrindinių
mokėjimų, patenkančių į vieną kalendorinį mėnesį.“
Vienas šaltinis Graikijos vyriausybėje sakė, kad „mes
pasinaudojome priemone, kurią mums suteikia TVF taisyklės, ir tai
mus suteikia papildomo laiko deryboms“.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras parvežė į
Atėnus naujausius tarptautinio skolintojų trejeto pasiūlymus po
vėlų trečiadienio vakarą įvykurio keturių valandų susitikimo su
Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, kuris dalyvavo trečiadienio derybose Briuselyje, sakė
žurnalistams, kad tas susitikimas buvo „labai geras“.
Graikija pageidauja, kad šalies oficialių skolintojų trejetas
nereikalautų vykdyti griežčiausių biudžeto įsipareigojimų ir
reformų, numatytų finansinio gelbėjimo paketo sąlygose. Tuo tarpu
Atėnų kreditoriai reiškė nepasitenkinimą dėl A.Cipro
vyriausybės pastangų atsiriboti nuo kai kurių ankstesnių pažadų
vykdyti reformas.
Vienas šaltinis Graikijos vyriausybėje ketvirtadienį
skolintojų trejeto poziciją pavadino „ekstremalia“ ir
„nepriimtina“.
Kreditoriai reikalavo siekti aukštesnių pirminio biudžeto
pertekliaus rodiklių negu siūlomi Atėnų, ragindami didinti
pardavimų mokestį, mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus ir
valstybines pensijas, nurodė šaltinis.
Pirminio pertekliaus, kuris atitinka vyriausybės biudžeto
pajamų perteklių, neišskaičiavus valstybės skoloms grąžinti
skiriamų lėšų, kuklesni siekiami rodikliai leistų skirti daugiau
lėšų socialinėms programoms, o Graikijos vyriausybė tvirtai
laikosi pozicijos, kad atlyginimai ir pensijos nebebus apkarpomi.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as trečiadienį kalbėdamiesi
telefonu su A.Cipru pripažino „būtinybę“ nustatyti mažesnius
siektinus pirminio biudžeto pertekliaus rodiklius, sakė kiti graikų
šaltiniai.
Atėnai jau padarė kai kurių kompromisų dėl pensijų reformos
ir pardavimų mokesčio.
Diskusijos tebevyksta dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir skolų
restruktūrizavimo, o socialinio draudimo reforma yra vienintelė
sritis, kurioje buvo rastas bendras sutarimas, teigė Graikijos
vyriausybės šaltinis.
Graikijai anksčiau skirta 240 mlrd. eurų vertės finansinio
gelbėjimo programa pasibaigs birželio pabaigoje, o Atėnai ir jų
skolintojai stengiasi pasiekti proveržį keturis mėnesius
vykstančiose įtemptose derybose.
Abiejų pusių pozicijos išlieka labai skirtingos. A.Cipro
vyriausybė pateikė 47 puslapių projektą, kuriame siūloma
braškančią Graikijos ekonomiką pertvarkyti nenaudojant griežto
diržų veržimo priemonių, slopinančių ekonomikos augimą.
A.Cipro radikali kairioji partija „Syriza“ buvo išrinkta į
valdžią šių metų sausį, žadėdama nutraukti penkerius metus
vykdytą skausmingo taupymo politiką, dėl kurios šalies ekonomika
penktadaliu susitraukė.
40-metis lyderis sakė, kad po ne vieną mėnesį vykusių
įtemptų ir kartais audringų diskusijų tarp Atėnų ir jų
skolintojų „Europos Komisija įrodė, kad ji bent jau yra
nusiteikusi labai greitai pasiekti realistinį susitarimą“.
Graikijos žiniasklaida paskelbė, kad vyriausybė tikisi
susitarti su kreditoriais iki birželio 14 dienos.
