Kas atnešė modernizacijos sėkmę į mažesnius miestus?

Modernizuojant daugiabučius mažesniuose Lietuvos miestuose itin svarbų vaidmenį vaidina savivaldybės specialistai ir 2013 m. patvirtintas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelis, pagal kurį visą atsakomybę už daugiabučio atnaujinimą prisiima savivaldybė. Tai atskleidė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ atliktas kokybinis tyrimas.

Tarp svarbiausių modernizacijos motyvų gyventojai dažnai įvardija ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir pagerėjusį daugiabučio estetinį vaizdą.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Tarp svarbiausių modernizacijos motyvų gyventojai dažnai įvardija ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir pagerėjusį daugiabučio estetinį vaizdą.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 5, 2015, 4:12 PM, atnaujinta Nov 24, 2017, 4:29 AM

Tirti Molėtai ir Vilnius

Atliekant sociologinį visuomenės tyrimą buvo bandoma išsiaiškinti, koks savivaldybių vaidmuo sėkmingai įgyvendinant prieš dvejus metus patvirtiną daugiabučių atnaujinimo modelį. Tyrimui atrinktos vietovės, kurios, palyginus su kitomis, pirmauja pagal modernizacijos tempus.

Organizuotose focus grupėse dalyvavo Molėtų rajone ir Vilniaus mieste modernizacijos programoje dalyvaujančių arba dalyvavusių daugiabučių atstovai ir savivaldybės paskirtų administratorių atstovai. Po tyrimo paaiškėjo, jog mažesniuose miestuose savivaldybės tapo bene pagrindiniu modernizacijos varikliu, o didmiesčiuose svarbų vaidmenį vadina pačių gyventojų iniciatyvumas.

Reikia abiejų modelių veikimo

Tirto Molėtų regiono rezultatai parodė, jog itin svarbią įtaką daugiabučių atnaujinimui turi savivaldybės pastangos ir glaudūs ryšiai su gyventojais. Molėtuose su daugiabučių modernizacija dirbantys specialistai pastebėjo, jog gyventojus dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje skatina ir valstybės teikiama parama. Molėtiškiai taip pat pasidalijo įžvalgomis, jog tarp svarbiausių modernizacijos motyvų gyventojai dažnai įvardija ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir pagerėjusį daugiabučio estetinį vaizdą.

Sostinės atstovų, dalyvavusių tyrime, atsakymai atskleidė, jog didmiestyje savivaldybės vaidmuo skatinant gyventojus dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nėra toks didelis. Be to, sostinės gyventojai buvo linkę labiau pabrėžti energinį efektyvumą kaip svarbiausią akstiną atnaujinti būstą.

„Tyrimo rezultatų atskleisti regioniniai skirtumai nestebina. Mažesnio miesto atveju glaudesni savivaldybės bei gyventojų tarpusavio ryšiai galimai stiprina renovacijos įgyvendinimo procesą. Tuo tarpu sostinėje, kaip ir kiekviename didmiestyje, individualizmo kultūra paliečia ir daugiabučių atnaujinimo klausimą.

Tokie rezultatai yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiandien daugiabučių renovacijos procese reikalingi abu modeliai: tiek pirmasis, pagal kurį daugiabučių modernizavimas inicijuojamas pačių gyventojų, tiek 2013 m. pristatytas naujasis, kai atsakomybę už daugiabučio renovaciją prisiima savivaldybė“, – komentuoja BETA direktorius Valius Serbenta.

www.atnaujinkimebusta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.