Vertinant pinigais vienkartinės išlaidos, kurias bankas patirtų, jei reikėtų antspaudus įsigyti, – 2,7 tūkst. eurų. Banko mastu tai nėra didelės išlaidos. „DNB banko“ Kokybės, procesų tobulinimo ir palaikymo departamento vadovė Jurgita Juškevičienė kur kas labiau vertina sutaupytas darbo valandas.
Anot pašnekovės, būtent banko darbuotojai labiausiai ir džiaugiasi naujove, dėl kurios darbas tapo paprastesnis.
„Klientų reakcija buvo netikėtai teigiama. Nors buvome parengę oficialų antspaudo atsisakymo dokumentą, juo pasidomėjo vos keli klientai – notarai ir didelės įmonės. Verslo klientai suprato, kad šia galimybe gali pasinaudoti ir patys, o privatūs klientai šio pokyčio nesureikšmino“, – pasakojo J.Juškevičienė.
Nusiperka saugumą
Vis dėlto šis bankas, kalbant apie įmones, atsisakiusias antspaudo, veikiau išimtis nei taisyklė. Kad nemažėja antspaudų užsakymai, sako ir juos pardavinėjančios įmonės.
„Laivos“ – vienos trijų įmonių, kurios į Lietuvą importuoja antspaudus, direktorė Lolita Riaukė lrytas.lt teigė, jog po 2013 m. įsigaliojusio leidimo įmonėms išsiversti be antspaudų jokio užsakymų sumažėjimo nepajuto. „Antspaudas įmonėms – dar vienas saugiklis. Be to, esame arčiausiai Registrų centro, todėl klientai užsuka tiesiai pas mus“, – sakė L.Riaukė.
Kitos antspaudais prekiaujančios įmonės „Biuro gidas“ vadovė Rima Jankūnienė taip pat teigė, kad antspaudų užsakymų nesumažėjo. Priešingai – jų daugėja. Tik nežinia, ar tai susiję su nemažėjančiu klientų poreikiu, ar su įmonės augimu.
„Ne visos naujos įmonės skuba užsakyti apvalių antspaudų. Bet dažnai įmonė sutartims, kurios vis dar rašomos popieriuje, o gal ir iš įpratimo nori apvalių antspaudų. Tokie antspaudai turi kitokią galią: jie priskiriami žmonėms, kurie privalo juos saugoti, ne visi kolektyve gali juos naudoti. Tai svarbu, todėl dažnai net ir nauja įmonė, kuri galėtų apvalaus antspaudo neturėti, jį pasigamina. Galų gale vis dar vyksta komunikacija popieriuje. O ir prie elektroninio archyvo ne visi pereina, todėl archyvuojant įmonės dokumentaciją irgi naudojami apvalūs antspaudai“, – sakė R.Jankūnienė.
„Biuro gide“ vienas apvalus antspaudas – jo korpusas ir gamyba – kainuoja 14,77 euro. Pašnekovės teigimu, šios paslaugos kaina nesikeičia jau trejus metus – tiek, kiek ir veikia įmonė.
Pagerino pasaulinius reitingus
Pagal 2013 metais įsigaliojusią tvarką naujai įmonei turėti antspaudą neprivalu, jei to nėra numatyta įmonės steigimo įstatuose. Šio pakeitimo logika paprasta: antspaudas dubliuoja asmens parašą, tai reiškia, jog patvirtina dokumento ir jį išdavusio asmens tikrumą, kartu nepagrįstai didina administracinę naštą ir reikalauja papildomų išlaidų.
Tiesa, valstybės bei savivaldybių institucijos, notarai bei antstoliai nuo reikalavimo turėti antspaudą nėra atleisti.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius patikino: jei įmonės steigimo dokumentuose nėra užfiksuota, kad įmonė privalo turėti antspaudą, tai ir banke atsidarant įmonės sąskaitą to nereikalaujama.
„Jeigu juridinis asmuo nori atidaryti sąskaitą banke, jis į banko padalinį turi atvykti nešinas įmonės steigimo dokumentais. Jeigu juose yra nurodyta, kad juridinis asmuo yra įpareigotas turėti antspaudą, tuomet ir bankas prieš atidarydamas sąskaitą prašo pateikti antspaudo pavyzdį. Tokiu atveju ir vėliau visi įmonės bankui pateikiami dokumentai turi būti patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu“, – aiškino L.Januševičius.
Pavyzdžiui, JAV nėra reikalavimo įmonėms turėti antspaudą, Australijoje toks reikalavimas panaikintas dar 1988 m., Jungtinėje Karalystėje – 1989 metais.
Sprendimas leisti įmonėms neturėti antspaudo pagerino Lietuvos poziciją Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2015“. Supaprastinus verslo steigimo procedūras, Lietuva pagal verslo pradžios rodiklį tų metų reitinge užėmė 11-ąją vietą, aplenkusi Belgiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Suomiją, Vokietiją ir kitas ES šalis.
Taupo, bet kitaip
Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovė „Litcargus“, veikianti Vilniaus ir Kauno oro uostuose, skelbiasi taip pat atradusi būdą, kaip sutaupyti 40 proc. darbuotojų laiko ir kelis tūkstančius eurų per mėnesį. Įmonė prisijungė prie daugiašalės elektroninio oro važtaraščio sistemos (e-AWB).
„Litcargus“ krovinių terminalo direktorius Robertas Jonyla skaičiuoja, kad investicijos į visišką popierizmo atsisakymą ir prisijungimą prie Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skaitmeninės sistemos siekė daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Tačiau, anot R.Jonylos, nauda akivaizdi: anksčiau kiekvienam tarptautiniam kroviniui gabenti prireikdavo beveik 30 skirtingų dokumentų, o perėjus prie elektroninio oro važtaraščio sistemos kasdien sutaupoma 40 proc. darbuotojų laiko. “Anksčiau daugiausia tai buvo viršvalandžiai. O prisijungę prie e-AWB sistemos ne tik normalizavome darbo laiką, bet ir sutaupėme keletą darbuotojų“, – teigė „Litcargus“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
