Eurokomisaras Ph.Hoganas svarbiausias žemės ūkio problemas aptarė su Lietuvos Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi, žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, vėliau bendravo su žemdirbiais Kaune vykstančioje parodoje „AgroBalt“.
Svečias pripažino, kad kalba nuolat sukosi apie problemas pieno sektoriuje, kurios šiuo metu svarbios visose ES šalyse.
Ph.Hoganas tikino neturįs vieno sprendimo recepto, nežadėjo papildomų finansinių injekcijų, užtat gyrė Lietuvą už pastangas savo jėgomis ieškoti išeities.
Šviesos dar nematyti
Eurokomisaras tikino neturįs krištolinio rutulio ir negalįs išburti, kada baigsis krizė pieno pramonėje.
„Tokia situacija užtruks ilgiau, negu manėme“, – geromis prognozėmis neskubėjo dalintis EK narys.
Pasak jo, taip susiklostė dėl pieno gamybos perviršio JAV, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse.
Padėtį dar apsunkino užpernai įsigaliojęs Rusijos draudimas įvežti į šalį ES pagamintus pieno gaminius.
„Ką aš patarčiau Lietuvos ūkininkui? Duočiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefono numerį, kad galėtų pasiteirauti, kodėl draudžiama į šią valstybę įvežti ES pagamintus pieno produktus“, – šyptelėjo Ph.Hoganas.
Tuo metu Lietuvai atstovaujantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis tikino matantis ženklų, kad Rusija gali sušvelninti savo poziciją dėl drastiškų draudimų. Konkrečių sprendimų nėra priimta, bet diskusijos turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Gyrė už pastangas
Ph.Hoganas nenorėjo komentuoti Seimo siekių įstatymu reguliuoti pieno supirkimo kainas.
„Neturiu pakankamai informacijos apie tokį teisės aktą, tačiau tikiu, kad Vyriausybė visomis išgalėmis stengiasi spręsti šią problemą“, – kalbėjo eurokomisaras. Jis taip pat gyrė valdžios pastangas ieškoti naujų rinkų Kinijoje, Japonijoje.
Pasak EK komisaro, situaciją galėtų sušvelninti žemdirbių kooperacija bei savanoriškas gamybos mažinimas.
Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė tikino, kad dalis ūkių jau atsisakė gyvulininkystės ir daugiau pajėgų nukreipė augalininkystei, tačiau pripažino, jog mažiems ūkiams persiorientuoti labai sunku.
„Baltijos šalys labiausiai nukentėjo nuo šios krizės, ir visada stengiausi, kad joms būtų skirta daugiausia paramos“, – tikino eurokomisaras Ph.Hoganas.
Nuo 2014-ųjų pagalba Lietuvai siekė 500 mln. eurų.
Nežarstė skambių pažadų
EK narys pripažino, kad šių pinigų nepakanka, todėl su Lietuvos valdžios atstovais tartasi, ką dar galima padaryti.
EK iš viso yra numačiusi skirti 56 mlrd. eurų paramos, šie pinigai dar iki galo nepanaudoti. Kita vertus, apie papildomas finansines injekcijas kalbama atsargiai.
„Turime daug pasiūlymų, kurie yra svarstomi. Viena galimybė – pinigų srauto padidinimas, kad padėtume susitvarkyti su šia problema. Antra – atlikti išankstines išmokas, kaip jau darėme pernai“, – kalbėjo Ph.Hoganas.
Taip pat buvo aptarta galimybė lanksčiau naudoti Kaimo plėtros programos lėšas. Ph.Hoganas tikino, kad premjero A.Butkevičiaus ir ministrės V.Baltraitienės pateikti pasiūlymai taip pat bus aptarti ir įvertinti.
„Nėra taip buvę, kad EK nerastų problemos sprendimo“, – optimizmo neprarado eurokomisaras Ph.Hoganas.
