Į Europos maisto produktų rinką plūstančios klastotės kelia vis didesnį pavojų vartotojų sveikatai, tad ir Lietuvoje nuspręsta šią problemą spręsti griežtinant atsakomybę už tokius nusikaltimus.
Siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) artimiausiu laiku pateiks teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais dėl maisto klastočių ir nelegalios prekybos būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė.
VMVT direktorius Jonas Milius, naujienų portalui lrytas.lt komentuodamas tokius siūlymus, sakė: “Tai apims ne tik maisto tvarkymą ir jų ženklinimą etiketėse, bet ir dokumentacijos tvarkymą, kontrabandos atvejus, prekių falsifikaciją, nes pastaruoju metu fiksuojama labai daug klastočių.“
Klastočių medžioklė – ne tik VMVT problema, mat klastotojai išvengia mokesčių.
„Neseniai Interpolas organizavo operaciją, prie kurios prisidėjome ir mes, jos rezultatai parodė, kad į Europos Sąjungą nuolat mėginama įvežti įvairių maisto klastočių, netgi tokių, kaip beždžionių mėsa žmonių maistui. Nuolat sulaikomi įvairūs kenksmingi produktai – mėsa su gyvsidabriu, vario sulfate išmirkytos alyvuogės“, – kalbėjo J.Milius
Neseniai į Lietuvą bandyta įvežti saldainių iš Kinijos, kurie buvo pažymėti „Coca-cola“ ir kitais tarptautiniais ženklais, nors gamintojas neturėjo teisės tai daryti.
Europą ne kartą krėtė alkoholio klastočių skandalai – ne taip seniai Čekijoje nuo alkoholio klastočių mirė keletas žmonių.
120 tonų „niekieno“ mėsos
Nors žinia apie Belgijoje, Zaventemo oro uoste, sulaikytą beždžionių mėsą skamba šiurpiai, Lietuvoje taip pat pasitaiko atvejų, kuomet ant vartotojų stalo gali atsidurti neaiškios kilmės mėsos.
Šiuo metu yra sustabdyta 120 tonų mėsos krovinys, nes neaiškus jo siuntėjas ir gavėjas bei kur iš tiesų ši mėsa turėjo būti realizuota. Šis krovinys buvo aptiktas atsitiktinai, kuomet buvo atliekamas kitas patikrinimas – mūsų darbuotojai tiesiog pamatė besimėtančias dėžes. Atvejį tiria policija, juk kažkas yra patalpų, kur rasta mėsa, nuomininkas.
„Dabar nėra pakankamai veiksmingų priemonių, nes sulaikius klastotes skiriama bauda ir sunaikinamas krovinys, bet siekiame, kad tai būtų laikoma kriminaliniu nusikaltimu, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė J.Milius ir pabrėžė, kad maisto produktų klastojimas turėtų būti baudžiamas lygiai taip pat, kaip alkoholio ar tabako gaminių klastojimas.
Neretai net ir gavę baudas nesąžiningi prekeiviai gina savo tiesą teismuose ir kartais, susiklosčius palankioms aplinkybėms, iš balos išlipa sausi.
„Jei už tokią veiklą grėstų baudžiamoji atsakomybė, žmogus gerai pagalvotų prieš svajodamas apie lengvą uždarbį“, – sakė pašnekovas.
Neseniai kilęs skandalas dėl lenkiškos paukštienos, kuri neaiškiomis aplinkybėmis atsirado Lietuvos turgavietėse, taip pat parodė, kad būtina griežtinti kovos su klastojimu priemones.
„Negalima apgaudinėti vartotojų, juk kalbame apie žmonių sveikatą“, – kalbėjo J.Milius.
Grės realus laisvės atėmimas
Viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo kaltinimai kaimyninei Lenkijai, kurios prekybos centrus jau keleri metai užplūdę pirkėjai iš Lietuvos, kad neva kaimyninė šalis taiko žemesnius gamybos standartus ir jos produkcija ne visuomet saugi.
„Jei žmogus perka produktus sau, tai jau jo atsakomybė, ką jis valgo, bet jei kalbam apie produktus, kurie įvežami prekybai ir klastojami dokumentai, kad prekiaujama neva lietuviška produkcija, tai jau nusikaltimas. Būna taip, kad Lietuvos paukštyne prekybininkas perka tam tikrą kiekį mėsos, turi šio pirkimo sąskaitas, o kartu prekiauja ir atvežtine mėsa, nors pateikia tas pačias sąskaitas. Tokiems atvejams turi būti taikoma prevencija, nes tai vartotojų apgaudinėjimas“, – kalbėjo J.Milius.
Pagal BK būtų skiriamos didesnės piniginės baudos ar net reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu teisininkai jau dėlioja paskutinius štrichus projekte ir netrukus jis bus teikiamas svarstyti Seimui. Iki šių metų liepos turėtų būti aišku, kada galėtų įsigalioti ši naujovė.
Lietuviškų prekių neklastoja
Į juoduosius ES klastojamų maisto produktų sąrašus lietuviška produkcija nepatenka. Mūsų produktai neklastojami, jiems taikomi labai aukšti kokybės standartai ir jie vežami į 170 valstybių. Lietuviški gaminiai patenka į pačias didžiausias rinkas: į Kiniją vyksta pieno gaminiai, eksportuojame į Jungtines Amerikos Valstijas ir Japoniją, bet nesame sulaukę jokių neigiamų atsiliepimų.
Dėl įtarimų keliančios produkcijos pričiupti pardavėjai negalės nusipurtyti atsakomybės, kad neva dėl kokybės reikalavimų neatitinkančių maisto produktų kalti tiekėjai. Pardavėjas turi būti atsakingas už tiekėjo produkcijos kokybę. Pavyzdžiui, mūsų prekybos centrai tai daro labai atidžiai ir dažniausiai renkasi tuos tiekėjus, kurie žinomi tarptautinėje rinkoje ir atsako už savo produkcijos kokybę. Punktai dėl atsakomybės už klastotes įtraukiami į sutartis.
Anot J.Miliaus, pozityviai naująsias kovos su klastotėmis priemones turėtų įvertinti ir gamintojai, mat šie pralaimi nelygioje konkurencinėje kovoje: „Juk klastočių platintojai nemoka jokių mokesčių, sudaro nelygią konkurenciją, klastoja dokumentus. Tam tikra prasme, tokios priemonės, tai bus mūsų gamintojų apsaugojimas nuo nesveikos konkurencijos.“
Lietuvoje – 63 tonos nesaugių produktų
Lietuvoje „Opson V“ operacijos metu VMVT inspektoriai sulaikė 63 t nesaugių ar netinkamai paženklintų maisto produktų.
Ant lietuvių stalo nepateko 41 t vaisių, kuriuose viršyta leistina pesticidų koncentracija, 7 t supelijusio cinamono, 4 t mėsos be saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų (neaiški kilmės šalis ar be ženklinimo etikečių), 3 t šaldytos žuvies (be ženklinimo etikečių, nenurodyta kilmės šalis), 1,8 t įvairių vaisių ir daržovių be kilmę, saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų, 380 kg vynuogių kauliukų aliejaus, kuriame nustatytas cheminis užterštumas (benzopirenas), 190 kg graikinių riešutų aliejaus dėl nustatyto benzopireno ir 7 kg gyvūnų maisto, kuriame nustatyta gyvsidabrio.
Operacijos rezultatai kitose šalyse taip pat nemažiau iškalbingi. Italijoje sulaikyta 85 t alyvuogių, nudažytų vario sulfato tirpalu dėl alyvuogių spalvos pagyvinimo, o Graikijoje pareigūnai atrado tris nelegalius cechus, gaminusius alkoholį – 7,4 tūkst. padirbtų butelių.
Pikantiškas laimikis pareigūnams kliuvo ir Prancūzijoje, kur keleivių bagaže rasta 11 kg skėrių ir 20 kg vikšrų, o Belgijoje per Briuselio oro uostą bandyta importuoti beždžionių mėsos.
