Šią dovaną kauniečiams įteikė pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, kuri oro tiltu buvo sujungusi Kauną su Suomijos miestu Tampere. Vis dėlto dovana tai nebūtų visiškai teisinga vadinti, mat Kauno miesto ir rajono savivaldybės per trejus metus „Ryanair“ atseikėjo apie 2 mln. eurų už vadinamąją maršrutų plėtrą.
Kauniečių sąskaita net kaimyninių šalių gyventojai galėjo pasinaudoti „Ryanair“ pasiūlymais pigiai pasiekti Viduržemio jūros kurortus, tačiau svarbiausia, kad ir Kaunas neliko nuskriaustas.
Nebeliko paramos, nebeliko ir dalies skrydžių, o Kaune dažniausiai galima išvysti tik pavienius atvykėlius, besidairančius į miesto įžymybes. Turbūt tų įžymybių ir pramogų nėra tiek daug, kad būtų galima tikėtis naujų keliautojų antplūdžio po kelių itin sėkmingų sezonų. Nėra mieste nei ateivių erdvėlaivio nusileidimo aikštelės, nei pilies, kurioje naktimis siaučia vaiduokliai.
Kauno savivaldybė žūtbūt stengiasi susigrąžinti pinigingus turistus, ir pats siekis yra labai teisingas, o štai priemonės – visiškai nevykusios.
Miesto taryba nusprendė skirti pusę milijono eurų pigių skrydžių bendrovei „Wizz Air“, kuri jau skraidina keleivius iš Kauno į Londoną, o gavusi dalinį finansavimą rudenį atidarys naujus maršrutus į tris Norvegijos miestus ir vieną – Eindhoveną – Nyderlanduose.
Oro linijas į Kauną viliojanti miesto valdžia turbūt tikėjosi gerokai didesnio susidomėjimo siūloma parama, tačiau bent kiek aviacijos versle nutuokiantis žmogus gali pasakyti, kad turint tokius finansinius mechanizmus net negalima tikėtis kitokio rezultato. Pusė milijonų eurų aviacijoje prilygsta arbatpinigiams, kuriuos lengvai gavusi „Wizz Air“ greitai ir išleis. Neliks jokio ženklo.
Rinkos senbuvis „Ryanair“ net nesusidomėjo galimybe plėsti skrydžių geografijos iš Kauno, o apie galimybę prisivilioti Suomijos „Finnair“, Skandinavijos SAS ar Lenkijos „Lot“ neverta net svajoti.
„Wizz Air“ sutiko dalyvauti projekte ne todėl, kad jai labai rūpėtų kauniečių pažadėti pinigai. Vežėjui rūpi gauti mokesčių nuolaidų Vilniaus oro uoste, o jų galima tikėtis tik pervežus tam tikrą keleivių skaičių iš Kauno ir Palangos oro uostų.
Kauno vicemeras S.Kairys kalbėjo, kad pirmiausia mėginama prisivilioti Norvegijos, Švedijos ir Suomijos gyventojus. Kryptis teisinga, tačiau naivu tikėtis, kad bet kuris vežėjas net gavęs finansinę paramą visomis išgalėmis stengsis dėl Kauno gerovės. Geriausiu laiku ir patraukliausiomis savaitės dienomis lėktuvai skraidys paklausesniais bei pelningesniais maršrutais. Kaunas – ne Barselona ar Malaga.
Netikite? O kodėl „Wizz Air“ atstovus pavyko įkalbėti atidaryti naujus skrydžius tik iš Norvegijos?
Pigūs skrydžio bilietai – puiki priemonė suvilioti turistus į menkai pažįstamą kraštą. Ji visiškai pasiteisino skraidinant suomius iš Tamperės. Kartais kelionė jiems kainuodavo vos kelis eurus.
Norvegai tokios galimybės neturės, nes pigiausius bilietus išpirks emigrantai arba jų artimieji. Nyderlandų gyventojai niekada nebuvo dažniausiai Kauną lankančių užsieniečių sąrašo viršūnėje ir turi tokių neįtikėtinai patrauklių pasiūlymų praleisti atostogas, kad Kaunas išsiskirti neturi jokių galimybių.
Žinant tai, kad „Wizz Air“ skrydžių plėtra iš Kauno prasidės tik rudenį, kai daugumos žmonių atostogos jau būna pasibaigusios, šiam projektui galima prognozuoti visišką nesėkmę.
Galbūt protingiau būtų tartis dėl skrydžių kitąmet? Logiškas žingsnis, tačiau ir vėl itin nepalankiai Kaunui klostosi aplinkybės. 2017-ųjų vasarą maždaug mėnesiui dėl pakilimo tako rekonstrukcijos planuojama uždaryti sostinės oro uostą, o didžiąją dalį skrydžių perkelti į Kauną.
Klysta manantys, kad tai ir bus Kauno oro uosto suklestėjimo pradžia. Tuo metu čia susidarys tokios keleivių spūstys, kad namo grįžę turistai dar ilgai plūsis pasidavę vilionėms ir apie tai ištrimituos per socialinius tinklus. Tiesiog Kaunas nepritaikytas tokiam žmonių srautui.
2017-ųjų pabaigoje visi trys šalies oro uostai gali būti perduoti valdyti koncesininkui ir jau dabar pasigirsta kalbų neva Kaune liks tik krovinių oro uostas. Toks sprendimas taptų paskutine sudužusia viltimi privilioti į Kauną turistų oro keliu.
Apmaudu pripažinti, bet artimiausiais metais Kaune turbūt matysime tik trumpam Ch.Sugiharos muziejaus aplankyti užsukusius japonus, pasižvalgyti po senamiestį sustojusius garbaus amžiaus vokiečius arba kempinge pernakvoti apsistojusius keliautojus.
„Laikinoji sostinė“
