„Maxima“, „Norfa“, „Iki“ bei „Rimi“ jau seniai yra atsiriekusios milžinišką mažmeninės prekybos pyrago dalį. Vis dėlto jų plėtra nestoja, tačiau ne tik atidaromos naujos, bet ir uždaromos senos parduotuvės.
Nemenka rinkos dalis nubyra ir per 700, tiesa, mažesnių parduotuvių turinčiai „Aibei“ ar regioniniams smulkesniems tinklams, tokiems kaip „Tau“ ir „Čia Market“.
Kaip rodo statistika, Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka 195 parduotuvės, kurių plotas – didesnis negu 400 kvadratinių metrų.
„Mes plečiamės, kiti plečiasi, vadinasi, vietos dar yra“, – sakė „Norfos“ tinklo atstovas Darius Ryliškis.
Iš tiesų ekspertai tikino, kad Lietuvoje ir Latvijoje dar yra pakankamai erdvės tinklams plėstis, o štai Estijoje, atrodo, jau reikėtų rimtai pakovoti dėl vietos po saule.
Žemiau nei Europos vidurkis
Kaip paskelbė konsultacijų ir rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, nuo 2010 iki 2015 metų bendras parduotuvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 10 procentų, tačiau prekybos plotas išaugo tiek pat procentų.
„Visa tai žymi modernizaciją ir plėtrą: daugiausia mažėjo mažo dydžio (iki 100 kvadratinių metrų prekybos ploto) parduotuvių, o modernių, erdvesnių prekybos centrų skaičius per šį laikotarpį išaugo“, – aiškino „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Pasak jos, apyvartos pasiskirstymas per pardavimo kanalus (labai didelės, didelės ar mažos parduotuvės) pastaraisiais metais išliko panašus, o tai rodo, kad pirkėjų įpročiai keičiasi ne taip greitai.
„Jei lygintume Lietuvą su kitomis pasaulio šalimis pagal modernių – didesnių nei 400 kvadratinių metrų prekybos ploto – parduotuvių skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, matytume, kad jis ne toks jau ir didelis, kaip mums atrodo. Esame žemiau Europos vidurkio“, – kalbėjo I.Lepp.
Pagal parduotuvių tankį Lietuvai yra artimos Airija, Prancūzija, Latvija. Norvegijoje, Danijoje, Austrijoje prekybos centrų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Estijos pirkėjai turi daugiau nei trečdaliu daugiau parduotuvių vienam gyventojui nei Lietuva.
„Todėl vietos plėstis šiuolaikinei prekybai dar tikrai yra, tai puikiai suvokė ir rinkos naujokai – „Prisma“ ir „Lidl“.
Konkurencijai aštrėjant rinkos senbuviai kaip atsaką taip pat paskelbė planuojantys plėtrą“, – sakė I.Lepp.
Lietuvos prekybos tinklai neslepia užmojų dar plėstis, bet pastaraisiais metais atidarę naujas, uždarydavo dalį senų parduotuvių. Tačiau bent jau „Maxima“ šiųmetę plėtrą vadina didžiausia pastaruoju metu.
Atsisakė senųjų pastatų
„Naujokai pasiima arba dar tik pasiims savo rinkos dalį, ir tiek“, – apie gausėjančias prekybininkų gretas Lietuvoje sakė „Norfos“ tinklo atstovas D.Ryliškis.
Per pastaruosius kelerius metus šios prekybos sistemos parduotuvių skaičius didėjo nežymiai. Bendrovė atidarė kelias dešimtis naujų, bet beveik tiek pat uždarė senų. Šiuo metu „Norfos“ tinklas turi 137 prekybos centrus.
2014 metus „Norfa“ baigė valdydama 136 prekybos centrus visoje Lietuvoje.
2015 metais „Norfos mažmena“ Lietuvoje atidarė 13 naujų ir atnaujino 2 prekybos centrus, taip pat uždarė 11 senų parduotuvių. 2015 metus „Norfa“ baigė valdydama 138 prekybos centrus.
2016 m. „Norfos mažmena“ Lietuvoje atidarė 9 naujas parduotuves, iki metų pabaigos atidarys dar dvi Telšiuose ir Naujojoje Vilnioje, uždarė 10, renovavo vieną.
„Buvo uždarytos morališkai pasenusios nuosavos parduotuvės, taip pat kai kurios nuomojamos, su kurių savininkais nepavyko susitarti dėl tinkamos patalpų nuomos kainos.
Taip pat buvo nutrauktas bendradarbiavimas su nuteistu verslininku Sergejumi Rachinšteinu, iš kurio įmonių „Norfa“ nuomojosi nemažai prekybos pastatų.
Todėl galima teigti, kad mūsų tinklas pastaraisiais metais daugiau investavo į kokybę nei į kiekybę“, – pokyčių priežastis aiškino „Norfos“ atstovas D.Ryliškis.
„Norfa“ naujas parduotuves ėmė įrengti, o esamas rekonstruoti pagal naują koncepciją – šitaip dabar įrengta per 90 proc. prekybos centrų. Juos valdanti įmonė „Norfos mažmena“ artimiausiu metu planuoja atnaujinti visas dar nerekonstruotas parduotuves.
Planuoja didžiausią plėtrą
2014 metus bendrovė „Maxima LT“ pradėjo turėdama 229 veikiančias parduotuves Lietuvoje. Per 2014 metus įmonė atnaujino 14 savo tinklo parduotuvių, taip pat atidarė 3 naujas.
Bendros „Maxima LT“ investicijos į plėtrą, naujų parduotuvių atidarymą ir jau veikiančių atnaujinimą 2014-aisiais siekė 74 milijonus litų (dabar būtų 21,4 mln. eurų), o metus tinklas užbaigė turėdamas tiek pat veikiančių parduotuvių kaip ir metų pradžioje – 229.
Pernai į naujų parduotuvių atidarymą ir jau veikiančių atnaujinimą „Maxima“ investavo beveik 13 mln. eurų.
Metų pabaigoje tinklas Lietuvoje turėjo 234 veikiančius prekybos centrus.
„Maximas“ valdanti bendrovė „Maxima LT“ šįmet yra numačiusi didžiausią per pastarąjį dešimtmetį plėtrą.
Iš viso 2016 m. šalyje planuojama atidaryti 14 naujų ir 12 atnaujintų tinklo parduotuvių bei modernų biurą. Bendros investicijos į tinklo plėtrą sieks 34 milijonus eurų.
Per pirmąjį pusmetį jau buvo atidaryta viena nauja parduotuvė Prienuose ir viena atnaujinta Klaipėdoje. Bendros investicijos siekė beveik 2 mln. eurų.
Antrąjį pusmetį tinklas pradėjo atidarymas vieną naują parduotuvę Vilniuje ir atnaujindamas prekybos centrą Trakuose – į tai investavo daugiau nei pusę milijono.
Planuojama, kad 2016-ųjų pabaigoje „Maxima“ turės 248 parduotuves.
Ir atidaro, ir uždaro
„Rimi“ Lietuvoje turi 55 parduotuves. Pernai jų buvo 52, o 2014 metais – 47.
„Savo tinklą nuolat efektyviname – tai reiškia, kad parduotuves ir atidarome, ir uždarome“, – sakė „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Dar vienas tinklas „Iki“ 2014 metų pabaigoje turėjo 238 parduotuves, 2015 m. metų pabaigoje – 241, šiuo metu tinklui priklauso 235 parduotuvės.
„Šiais metais planuojame atidaryti dar 3 parduotuves. Vis dėlto galutinio skaičiaus, kiek bus parduotuvių metų pabaigoje, pasakyti dar negalime“, – sakė „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Bendrovės „Palink“, valdančio prekybos tinklą „Iki“, vykdantysis direktorius Darius Malakauskas sakė, kad siekdami užtikrinti pirkėjams patogesnį apsipirkimą ir galimybę rinktis iš platesnio, jų poreikius atitinkančio, prekių asortimento, pastaruosius dvejus metus tinklas aktyviai investavo į prekybos tinklo parduotuvių atnaujinimą ir asortimento plėtrą.
Per 2014-2015 m. „Iki“ rekonstravo 93 prekybos tinklo parduotuves. Be to, praėjusiais metais keitė „Cento“ parduotuvių formatą – 48 buvusios „Cento“ parduotuvės tapo „Iki“.
Į Lietuvą įžengė naujokai
Šiemet Lietuvoje pirmąsias parduotuves atidarė ir „Lidl“. Šiuo metu veikia 16 šio vokiečių tinklo parduotuvių – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Telšiuose ir Mažeikiuose. Šalia Kauno, Ramučiuose, „Lidl“ atidarė ir 42 tūkst. kv. m logistikos centrą.
Iki kitų metų pradžios veiks daugiau kaip dvidešimt „Lidl“ parduotuvių visoje Lietuvoje.
Anksčiau skelbta, kad tinklas planuoja mūsų šalyje įkurti apie šimtą prekybos centrų.
2009 metais pirmąją parduotuvę atidariusio Suomijos tinklo „Prisma“ plėtra mūsų šalyje neskubri. Šiuo metu jis turi keturias parduotuves – dvi Vilniuje ir dvi Kaune.
Pirmaujantys prekybos tinklai Lietuvoje
Tinklas Parduotuvių sk. Parduotuvės milijonui
gyventojų
„Iki“ 235 81,7
„Maxima“ 235 81,3
„Norfa“ 137 46,7
„Rimi“ 55 19,0
„Lidl“ 16 5,5
Šaltinis: „Oberhaus“, 2016 m. liepos duomenys.
Parduotuvių skaičius milijonui gyventojų
Norvegija 468
Danija 453
Austrija 442
Vokietija 342
Slovėnija 302
Vengrija 274
Estija 269
Belgija 239
Švedija 237
Italija 235
Suomija 219
Ispanija 203
Šveicarija 200
Prancūzija 196
Lietuva 195
Airija 192
Latvija 175
Lenkija 173
Čekija 161
Graikija 153
Portugalija 138
Vengrija 122
Slovakija 116
Jungtinė Karalystė 106
Turkija 51
Pastaba: skaičiuojamos didesnės nei 400 kv. m parduotuvės.
Šaltinis: „Nielsen“
