Ši skolinimo galimybė leidžia turimus laisvus pinigus investuoti, kitaip – paskolinti tiems, kuriems jų labiausiai reikia, ir taip, įdarbinant savo pinigus, generuoti palūkanų pelną.
Žengia pirmyn
Paskolų platformos „Savy“ įmonės vadovas Vytautas Zabulis teigė, kad šiuo metu situacija rinkoje gerėja ir tarpusavio skolinimo platformos sparčiai žengia pirmyn: „2015 metais per 8 mėnesius klientai pasiskolino net 1,1 mln. eurų, o 2016 metais, per tą patį laikotarpį – 2,1 mln. eurų. Galime tvirtai pasakyti, kad tarpusavio skolinimosi populiarumas reikšmingai auga. Žmonės nori skolintis pigiau, greičiau, patogiau, lanksčiau, todėl renkasi tarpusavio skolinimosi platformas. Tiesa, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra beveik 30 proc. mažesnė nei skolinantis iš greitųjų kreditų.“
Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“, priklausančios UAB „NEO Finance“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Justinas Kodžius taip pat teigė pastebintis teigiamas tarpusavio skolinimo tendencijas.
„Tarpusavio skolinimo rinkos dalis nuolat auga, kai tuo tarpu vartojimo kreditų rinkoje šiais metais fiksuojamas mažėjimas. Lyginant šių metų rugpjūčio mėnesio rezultatus su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., fiksuojamas daugiau nei 200 proc. rinkos augimas“, – sakė J.Kodžius.
Pasak skolinimo platformų atstovų, dažniausiai žmonės paskolas ima norėdami refinansuoti greitųjų kreditų paskolas, susiremontuoti/atsinaujinti būstą, nusipirkti transporto priemonę ar finansuoti savo smulkų verslą.
Pirmauja greitieji kreditai
Nors vis daugiau žmonių domisi tarpusavio skolinimu, rinkoje daug populiaresnės išlieka greitųjų kreditų paskolos. Lietuvos banko duomenimis, per 2016 m. I pusmetį tarpusavio skolinimo platformose suteikta kreditų suma buvo 3,6 mln. eurų, tačiau greitųjų kreditų suteikta iki keliasdešimt kartų daugiau – už 61,4 mln. eurų.
Tarpusavio skolinimą vykdančių bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Jo duomenimis, tarpusavio skolinimo platformos po truputį auga, bet rinkoje tai sudaro tik nedidelę dalį.
„Kol kas, tarpusavio skolinimo platformų pasiskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, yra nedidelė, nors augimas ir ryškus. Per pusmetį šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 iki 4,6 mln. eurų. Tai sudarė apie 2 proc. bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – 225 mln. eurų.
2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4 tūkst., o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380 tūkst.“, – situaciją komentavo Lietuvos bankas.
Paskola – ne kiekvienam
Svarbu ir tai, kad tarpusavio skolinimo platformos, kaip ir tradicinės kredito įstaigos, kruopščiai tikrina paskolos gavėjų finansinius įsipareigojimus bei mokumą, tad norintys šiose platformose pasiskolinti ar investuoti gali jaustis saugūs dėl savo finansinių sprendimų.
„Norėdamas gauti paskolą vartotojas būna įvertinamas pagal daugiau negu 50 kriterijų: pajamų dydį, skolų grąžinimo istoriją, elgseną puslapyje ir t.t., kurie leidžia įvertinti paskolos gavėjo rizikos lygį. Naudojame ekspertinį ir statistinį modelius ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertiname palūkanas individualiai vertindami paskolos gavėjo rizikos laipsnį. Yra žmonių, kurie gauna paskolą už mažesnes palūkanas negu bankuose, mažiau negu 10 proc.“, – teigė V.Zabulis.
Kad kiekvienas, sugalvojęs, jog nori pirkti namą ar automobilį, paskolos taip lengvai negaus, patvirtino ir J.Kodžius.
„Visi besiskolinantys yra reitinguojami, siekiant išsiaiškinti jų mokumą, o jų kreditingumo reitingai sudaromi atsižvelgiant į „Creditinfo Lietuva“ duomenis ir kitą informaciją. Taip pat įsitikiname, ar klientas yra veiksnus ir turi teisę sudaryti paskolos sutartį, ar nėra įsitraukęs savęs į sąrašus asmenų, kurie nepageidauja gauti kredito. Nustatome, kokią maksimalią pinigų sumą klientas gali skirti paskolos mokėjimui per mėnesį.“
Geresnės sąlygos
Tarpusavio skolinimo platformos nuo greitųjų kreditų skiriasi ir tuo, kad išdavimas vyksta kiek kitokiomis sąlygomis, mat paskolos suteikiamos kiek lėčiau nei greituosiuose kredituose.
Dar vieną tarpusavio skolinimo platformos privalumą įvardino ir J. Kodžius, kuris teigė, kad pagrindinis pliusas imant tokį kreditą yra palankios paskolų palūkanos:
„Pagrindiniai dalykai, tai veiklos skaidrumas ir palankios paskolų palūkanos. Mūsų platformoje nurodome taikomą tarpininkavimo mokestį, o visa grąža tenka investuotojams. Tai žmonėms leidžia pasiskolinti daug pigiau, o dažnais atvejais investuotojai sutinka paskolinti pigiau nei siūlo bankas, todėl tarpusavio skolinimas yra tikrai gera alternatyva gauti kreditą.“
Rizikos faktorius
Tiesa, patys skolinimo platformų atstovai pripažįsta, kad investuotojų pinigai ne visada gali uždirbti. Pasak V. Zabulio, kiekvienas investuotojas, pasirinkdamas naudotis platforma, pats prisiima riziką dėl pinigų neatgavimo.
„Kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi nemokumo tikimybė, nes individualiai vertiname asmens riziką. Paskolos gavėjui, laiku nesumokėjus įmokos, ją administruojame viduje, tada perduodame savo partneriams skolų išieškojimo įmonėse.
Jeigu po antrinio skolų išieškojimų nepavyksta susigrąžinti pinigų, perduodame tokius atvejus teismui. Iki šiol tokių atvejų nėra daug, tačiau didėjant portfeliui ir bėgant laikui, tokių atvejų daugės, tai – neišvengiama“, – sakė V. Zabulis.
Visus paskolų išieškojimo kaštus padengia platforma, tad investuotojui nereikia rūpintis dėl visų išlaidų.
„Vėluojančios įmokos vidutiniškai sudaro apie 6 proc. investuotojo portfelio – tam tikrais atvejais jis yra mažesnis, tam tikrais atvejais yra didesnis, priklausomai kaip investuotojai pasirenka paskolų gavėjus“, – teigė V. Zabulis.
Šiuo metu be nekilnojamo turto užstatymo žmogus gali pasiskolinti iki 4 tūkst. eurų 60 mėn. laikotarpiui, su nekilnojamo turto užstatymu – iki 35 tūkst. eurų, o nekilnojamo turto vystymui – iki 100 tūkst. eurų.
