Kita vertus, kylančios kainos liudija, kad vartotojai taip nebenuogąstauja dėl britų sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos bei neapibrėžtumo JAV, susijusio su Donaldo Trumpo pergale prezidento rinkimuose.
Eurostato duomenimis, dar sausį metinė infliacija euro zonoje siekė 1,8 proc.
Daugiausia bendram kainų lygio augimui įtakos turėjo 9,2 proc. padidėjusios energijos kainos, palyginti su 8,1 proc. prieaugiu sausio mėnesį.
Maisto produktai, alkoholiniai gėrimai ir rūkalai pabrango 2,5 proc., palyginti su 1,8 proc. pokyčiu sausį. Paslaugos vasarį pabrango 1,3 proc.
Ekonominiu požiūriu pirmaujančioje Vokietijoje vasarį metinė infliacija buvo didžiausia per puspenktų metų – išankstiniais duomenimis, ji siekė 2,2 proc.
Todėl vėl pasigirdo raginimas ECB griežtinti savo monetarinę politiką, nes šiuo metu palūkanų normos yra istoriškai žemos, ECB vykdo milžiniškos apimties obligacijų pirkimo programą ir pigiai skolina.
Vokiečiai skundžiasi, kad didesnė infliacija suvalgo jų santaupų realią vertę.
Be to, jie mano, kad ECB vykdoma obligacijų pirkimo programa pašalino spaudimą euro zonos kaimynėms reformuoti savo stringančias ekonomikas. (BNS, LR)
