Bananams iškilo grėsmė – netrukus parduotuvėse jų gali nebelikti

Bananai – mėgstamiausias pasaulyje vaisius. Bet grybelis naikina jų plantacijas Azijoje ir Afrikoje. Tiktai Pietų Amerika visomis išgalėmis stengiasi jo išvengti.

Populiariausiam pasaulyje vaisiui gresia išnykimo pavojus – Azijoje ir Afrikoje jau sunaikinta dauguma plantacijų.<br>„Scanpix“ nuotr.
Populiariausiam pasaulyje vaisiui gresia išnykimo pavojus – Azijoje ir Afrikoje jau sunaikinta dauguma plantacijų.<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 13, 2018, 10:15 AM

Karas su bananų priešu prasidėjo jau seniai. Fronto linija driekiasi per Gvajakilio uostą – didžiausią Ekvadoro miestą.

Kovotojai – vyrai, kurie atrodo kaip ateiviai iš kitos planetos: balti apsauginiai kostiumai, kaukės, akiniai, o ant nugaros – nuodingų purškalų talpyklos.

„Mūsų užduotis yra neleisti fuzariozei prasiskverbti į Ekvadorą“, – sakė šių vyrų vadovas Carlosas Muentesas iš valstybinės įstaigos „Sanibanano“.

Dezinfekuoja konteinerius

Šių vyrų priešas – Fusarium oxysporum f.sp. cubense, kuris sukelia Panamos ligą, dar vadinamą fuzarioziniu bananų vytuliu.

Tai itin agresyvus grybelis, kuris apninka bananų medžius ir juos sunaikina.

Grybelis pernešamas per užkrėstą žemę ar augalų dalis. Jei tai prasideda, išsigelbėjimo nebėra, nes sunyksta didžiuliai bananų plotai.

Azijoje ir Afrikoje jau sunaikinta dauguma plantacijų. To iki šiol išvengė Pietų Amerika.

Ekvadoras yra didžiausias pasaulio bananų eksportuotojas. Šie vaisiai maitina maždaug du milijonus iš 17 mln. valstybės gyventojų. Jei klastingasis grybelis prasiskverbtų į šalį, tai būtų katastrofa.

Dėl to „Sanibanano“ darbuotojai dezinfekuoja kiekvieną iš 400 tūkst. konteinerių, kurie kasmet kraunami Ekvadore, mat kiekvienas jų galėtų būti užkrėstas.

Atskrendantys iš rizikos šalių asmenys privalo iki muitinės kontrolės peržengti per dezinfekuojančią plastiko užtvarą, nes batuose įstrigęs purvas gali išplatinti epidemiją.

Paplito viena grybelio rūšis

Fusarium grybelis bananų augintojams kelia liūdnus prisiminimus. Maždaug prieš 50 metų jis sunaikino bananų rūšį ‘Gros Michel’.

Aišku, tų rūšių yra labai daug – Leveno (Belgija) katalikiškasis universitetas suskaičiavo daugiau nei 1530. Tačiau daugelis jų – nevalgomos. Dažniausiai šio vaisiaus masiniam auginimui ir atitinkamai eksportui naudojama ‘Cavendish’ rūšis.

Šie bananai beveik neturi sėklų, o juk pirkėjams nepatinka juodi taškai baltame vaisiaus minkštime. Daugybė laboratorijų kuria milijonus ‘Cavendish’ bananų klonų, tad jie ir auginami visame pasaulyje.

Dėl to Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto taikomosios ekologijos specialistas profesorius Robas Dunnas vadina bananus didžiausiais gyvais pasaulio organizmais.

Tai bananų pramonei teikia didžiulių pranašumų: visi ‘Cavendish’ vaisiai bręsta vienodai greitai, atrodo taip pat, jų skonis – vienodas.

Visiškai nesvarbu, ar jie vadinasi „Chiquita“, „Dole“, ar kitaip. Ir tai daro gamybą, pakavimą, transportą ir rinkodarą paprastus.

Tapo lengvu taikiniu

Bet būtent dėl to paties Fusarium grybeliui daug lengviau naikinti bananus.

Per kelis dešimtmečius klastūnui pavyko nuo ‘Gros Michel’ rūšies persimesti prie ‘Cavendish’.

1989-aisiais Taivane parazitui pirmąkart pavyko prasiskverbti į ‘Cavendish’ medį ir blokuoti vandens patekimą į kamieną. Taip grybelis naikino augalą.

20 metų grybelis siautėjo Azijoje, paskui paplito po Vidurinius Rytus ir Afriką.

Mokslas naują grybelio mutaciją pavadino „Tropical Race 4“ (TR4). Jei ši neganda pasieks Pietų Ameriką, nebeliks bananų, kuriuos žinome dabar.

Krauna į šaldytuvus

Ekvadoro Zapotės fermoje auga ‘Cavendish’ bananai.

Apie 300 hektarų dydžio plantacija yra 100 km šiauriau Gvajakilio, derlingoje pakrantės lygumoje, kuri plyti Andų papėdėje.

Čia triūsia apie 180 darbininkų. Jų mėnesio atlyginimas – 520 dolerių (420 eurų) – yra didesnis už vidutinį Ekvadore. Iš vieno hektaro per metus jie pripildo 1420 kartoninių dėžių bananų.

Priešais salę vyrai pripildo didžiulį šaldytuvą-konteinerį. Jis iš Gvajakilio uosto keliaus į Vladivostoką (Rusija) – į kitą Ramiojo vandenyno pusę.

Kelionės metu deguonies stygius ir tiksli 13,2 laipsnio temperatūra neleidžia žaliems bananams nokti.

Tik Rusijos rytuose krakmolas gali pavirsti į cukrų.

Ten vaisiai 4–6 dienas apdorojami nokimą skatinančiomis etileno dujomis. Po to bananai nusidažo geltona spalva ir yra tinkami valgyti.

Augintojai vengia viešumos

Daugelis bananų augintojų vengia žurnalistams rodyti savo plantacijas.

Įvairių organizacijų, tokių kaip „Oxfam“, duomenimis, kai kur vis dar naudojamas vaikų darbas, o ką jau kalbėti apie pesticidus. Virš kai kurių bananų plantacijų kartą per savaitę skraido lėktuvai ir išpurškia nuodų debesis.

Jie purškia priemonę nuo grybelio „Black sigatoka“, kuris apipuola bananų lapus.

Kita priežastis, dėl kurios plantacijų savininkai nenori įsileisti pašalinių, greičiausiai yra tai, kad jie iki šiol dar nesiėmė jokių priemonių prieš grybelį TR4.

Niekur nėra dezinfekavimo talpyklų, nešvarinami nei sunkvežimiai, nei batai. Atrodo, kad bauginančios pasekmės niekam nerūpi.

Išveda naujas bananų rūšis

Toks abejingumas varo į neviltį elitinio Gvajakilio universiteto Biotechnologijos centro augalų patologijos profesorių Freddy Magdamą.

Jis turi parengti Ekvadorą tam atvejui, jeigu į šalį prasiskverbtų ir bananus apniktų grybelis.

„Mes nežinome, kada grybeliui pavyks pralaužti mūsų apsauginių priemonių užkardą. Bet tvirtai žinome, kad tai įvyks. Greičiausiai anksčiau, nei tikimės.

Ir mane erzina, jog mūsų gamintojai elgiasi taip, tarsi nieko nevyksta, tiktai dėl to, kad nuo šios bėdos dar buvome apsaugoti“, – sakė F.Magdama.

Būdamas 29 metų jis yra vienas jauniausių Pietų Amerikos profesorių. Jo tyrėjų komanda negausi – viso labo keturi darbuotojai, trūksta pinigų ir įrangos.

F.Magdama neturi saugios laboratorijos, kur be rizikos galėtų eksperimentuoti su grybeliu TR4 ir ieškoti atsparių bananų rūšių.

Be to, Ekvadore yra uždraustas bet koks manipuliavimo genais būdas.

Prieš porą mėnesių jaunasis profesorius atrado laukinį bananą, kuris, atrodo, gali būti atsparus TR4. F.Magdama atidavė jį ištirti vienai užsienio laboratorijai.

Atsparioji rūšis pavadinta ‘Calcutta 4’. Jos dar negalima naudoti komerciniais tikslais – bananai per maži, pernelyg miltingi, nepakankamai saldūs.

Nepaisant to, vėliau jų vertė gali siekti milijardus eurų.

Profesorius F.Magdama siekia nustatyti geną, kuris atsakingas už atsparumą, o paskui įterpti jį į ‘Cavendish’ banano genetinę informaciją.

Bet tam įgyvendinti reikia daugiau pinigų, specialistų, leidimo įsibrauti į bananų paveldimąsias savybes.

„Ar visa tai padarysiu laiku, kol grybelis pasieks Pietų Ameriką?“ – nerimavo profesorius.

Nelaimės išvengti nepavyks?

Tuo metu Gvajakilio uoste besidarbuojantys C.Muenteso vyrai triūsia iš peties. Mašina, kuri veikia panašiai kaip vašku padengiantis įrenginys automobilių plovykloje, apipurškia visus pro ją važiuojančius sunkvežimius.

Fotoelementas automatiškai aktyvina 16 purkštukų – viršuje ir iš abiejų mašinos pusių.

Įrenginys dirba patikimai ir sėkmingai sunaikina grybelio užuomazgas. Tačiau turi ir trūkumą – stinga dugno purkštukų.

O juk būtent apačioje prilimpa žemių liekanos, su kuriomis grybelis anksčiau ar vėliau prasmuks į šalį.

Atrodo, karas su klastinguoju bananų priešu jau seniai pralaimėtas. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: bendra Baltijos šalių premjerų spaudos konferencija