Kalvarijų turgus – naujas, o įpročiai – seni

Vaizdas važiuojant pro rekonstruotą Kalvarijų turgavietę tikrai nekoks. Drabužiais apkabinėtos medžių šakos ir neseniai suremontuota tvora, ant šaligatvio išdėlioti niekniekiai, kuriuos galima vadinti tiesiog šlamštu.

Atrodytų, toks prekybos būdas jau seniai turėjo būti pamirštas, tačiau jis sėkmingai klesti. Kas dieną palei Kalvarijų turgaus sieną įsitaiso būrys prekeivių.<br>D.Umbraso nuotr.
Atrodytų, toks prekybos būdas jau seniai turėjo būti pamirštas, tačiau jis sėkmingai klesti. Kas dieną palei Kalvarijų turgaus sieną įsitaiso būrys prekeivių.<br>D.Umbraso nuotr.
Jekaterina (dešinėje) sakė, kad jos pensija – 163 eurai, todėl ir sėdi turgaus patvoryje, kur atnešė parduoti savo daiktus.
Jekaterina (dešinėje) sakė, kad jos pensija – 163 eurai, todėl ir sėdi turgaus patvoryje, kur atnešė parduoti savo daiktus.
Sendaikčius vilniečiai gali pardavinėti tam skirtoje vietoje, tačiau ten netraukia, nes reikia mokėti mokesčius.
Sendaikčius vilniečiai gali pardavinėti tam skirtoje vietoje, tačiau ten netraukia, nes reikia mokėti mokesčius.
Šalia šlamšto saulės atokaitoje siūlomos daržovės bei pieno produktai.
Šalia šlamšto saulės atokaitoje siūlomos daržovės bei pieno produktai.
Daugiau nuotraukų (4)

Arūnas Dumalakas, „Lietuvos rytas“

Jul 2, 2018, 12:31 PM, atnaujinta Jul 2, 2018, 12:31 PM

Visa tai už eurą ar pigiau bando įsiūlyti prekeiviai, kurių išguiti kažkodėl nenori nei policijos, nei savivaldybės pareigūnai.

Kalvarijų turgavietės administracija, po rekonstrukcijos atidariusi sendaikčių skyrių, nesikiša. Turgaus prieigos – ne jų teritorija. O savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai baksnoja į policininkus – tai esą turėtų būti ir jų reikalas.

Sugraudinti stengiasi visi

„Esame elgetos, atimate paskutinį duonos kąsnį“, – tokiais žodžiais tikrintojus pasitinka dauguma niekniekių prekeivių Kalvarijų turgavietės prieigose. Šių žodžių jie neužmiršo ir vaikštant „Sostinės“ žurnalistams.

„Visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o dabar štai kur atsidūriau. Policininkai arba žmonės iš savivaldybės atvažiuoja gerais automobiliais, gainioja mus. Bet kur dingti, jei pensijos neužtenka“, – gerai išmoktą monologą kartojo Jelena.

Jai pritarė Jekaterina, net papasakojo, kad dirbo Kuro aparatūros gamykloje. Dabar jos pensija – 163 eurai. Todėl ir stovi turgaus patvoryje, kur atnešė parduoti savo daiktus.

„Prieš kelias dienas nuėjau į parduotuvę, norėjau nusipirkti tikros ruginės duonos.

Ne tos, kur su visokiais priedais. Galvojau – skaniai su pienu suvalgysiu. Bet pasižiūrėjau į kainą ir išsigandau – kilogramas ruginės duonos kainuoja 3,57 euro!“ – įžvalgomis dalijosi moteris.

Tuo metu Kazimieras tikino, kad parduoda ir kaimyno turtą: „Jis sunkiai serga, iš lovos nepakyla. Sakė – imk, ką dar gali parduoti. Ir man kapeiką atneši.“

Vaistų Kazimiero kaimynas neįperka. Nesulaukia pagalbos ir iš vaikų, kurių turi tris.

„Jis tiesiog pūva iš vidaus. Kai užeinu pas jį į namus, jaučiu tą kvapą. Pažįstu jį, nes ir pats kadaise slaugos ligoninėje dirbau“, – kraupino pašnekovas.

Saulėje – pieno produktai

Virš įėjimo šviečia iškaba „Sendaikčių turgus“. Tačiau prie tvoros susispietę prekeiviai į turgavietės vidų nenori – ten reikia mokėti mokestį.

Prie pagrindinio įėjimo – taip pat sena tvarka. Saulėje varškę, sūrius kaitinanti ir juos ne itin švariomis rankomis vartanti močiutė aiškina: „Tik šiandien ryte suspaudžiau.“

Jeigu kamuoja vidurių užkietėjimas, nereikia vaistų – galima nusipirkti grietinės indelį turgavietės patvoryje. Bet jeigu jos suvalgius suries rimtesnė liga – nebus ko kaltinti.

Už grietinės indelį – 2, sūriai – po 2,5 euro. Prekeivė tiesiog už kelnių klešnės griebia mėgindama įsiūlyti krapų ryšelį už 40 centų.

„Laba geri – tinka agurkams rauginti“, – greitakalbe bėrė moteris, nė negirdinti, kad praeivis agurkų nesiruošia raugti.

Neįsiūlo net už vieną eurą

„Žmonės visai pinigų nebeturi. Neperka net už rublį. Oi, ne, litą. Tpfu, eurą“, – painiojo valiutas Jekaterina.

Ji rodė batelių padus. Nusipirko dar sovietmečiu, bet taip ir nenešiojo. Kitą porą pirko specialioje Kuro aparatūros gamyklos parduotuvėje. Tokiems tais laikais taloną reikėjo gauti.

Jekaterinos kaimynė mėgino suvilioti chalatu: „Gal reikia tokio? Tiks ką nors remontuojant, sienas dažant.“ Už chalatą ji taip pat prašė euro.

Ant Kalvarijų turgavietės neseniai suremontuotos tvoros kabojo ne tiktai šis chalatas, bet ir daugybė kitų nežinia iš kur ištrauktų drabužių, tinkančių nebent skudurams.

Bet prekeiviai, kasdien juos iškabindami ant tvoros, medžių šakų, vis stengėsi įsiūlyti.

Ant šaligatvio – nespėtos sudaužyti lėkštės, seni puodeliai, prieš kelis dešimtmečius nešioti papuošalai ir visoks šlamštas.

Žino, bet nieko nedaro

Kalvarijų turgavietę valdančiai bendrovei „KTVG“ teritorija už sienos nepriklauso, tai – vieša vieta.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Urvikis sakė, kad turgaus prieigose prekiaujama be leidimų ir tai pareigūnams žinoma.

Šiai problemai esą skiriama nemažai dėmesio: įrengtos apie draudimą prekiauti šioje vietoje informuojančios lentelės, Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai rengia patikrinimus, tikslines kontrolės akcijas kartu su policijos pareigūnais.

Tačiau nežinia, kiek šiuose žodžiuose yra tiesos, nes kasdien, ne tiktai savaitgaliais, nelegalūs šlamšto pardavėjai palei visą tvorą Kalvarijų gatvėje prekiauja be baimės būti nubausti.

Bausti turėtų policininkai

Tikslių duomenų apie Kalvarijų turgaus prieigose užfiksuotų Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų skaičių savivaldybė neturi. Jie subyra į bendrą statistiką.

Vertindamas problemos mastą M.Urvikis atkreipė dėmesį į Vidaus reikalų ministerijos poziciją savivaldybių ir centrinės valdžios bendradarbiavimo viešosios tvarkos užtikrinimo srityje klausimais.

Anot M.Urvikio, reikėtų prisiminti, kad savivaldybė tik prisideda prie viešosios tvarkos užtikrinimo, nes nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, kuriuos ji sprendžia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene.

Baudų skirti neskuba

M.Urvikis, paklaustas apie šiems prekeiviams skiriamų baudų dydį, minėjo, kad pareigūnai, priimdami sprendimus, įvertina ir prekiaujančių asmenų senyvą amžių, ir tai, kuo prekiaujama, ir kitas aplinkybes.

„Jei asmuo po žodinės pastabos prekybą nutraukia, administracinio nusižengimo protokolo nesurašome ir piniginės bauda neskiriame.

Be abejo, pasitaiko prekiautojų, kuriuos sunku sudrausminti žodinėmis pastabomis ir prevenciniais pokalbiais.

Šiems asmenims surašomi protokolai ir skiriamos baudos, siekiančios nuo 16 iki 30 eurų“, – pasakojo M.Urvikis.

Paskirtas baudas asmenys dažniausiai susimoka geranoriškai, o to nepadarius nustatyta tvarka pradedamos išieškojimo procedūros.

Kaip buvo prieš dešimtmetį, taip liko ir dabar. Nors po rekonstrukcijos Kalvarijų turgus smarkiai pasikeitė, pagražėjo, jo prieigos nepasikeitė – nusėstos visokio šlamšto prekeivių. Ir tvarkdariams tai visai nekliūva.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.