Austrijos siūlymu tarptautinius krovinius Europos Sąjungoje gabenančios įmonės kartą per 4 savaites savo sunkvežimius bent trumpam privalėtų sugrąžinti į registracijos šalį.
Tokia didžiųjų ES valstybių remiama iniciatyva skinasi kelią Europos Parlamente. Šitaip Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Čekijos, Slovakijos, Skandinavijos, Beniliukso šalys iš savo rinkų siekia išstumti su jais sėkmingai konkuruojančias užsienio valstybių transporto įmones.
Tačiau priėmus tokius pakeitimus mūsų įmonės bus priverstos registruotis užsienyje, nes priverstinės vilkikų kelionės į Lietuvą ir atgal į Vakarų Europos šalis grės didžiuliais nuostoliais.
Sunkina darbą užsienyje
Šiuo metu Lietuvos vežėjams, dirbantiems ES šalyse, ribojamos tik kabotažo operacijos, kai krovinys pakraunamas ir iškraunamas toje pačioje šalyje. Lietuviškų įmonių vilkikai krovinius veža iš Lietuvos į kitas Europos valstybes ir atgal, taip pat tarp kitų Europos valstybių.
Aukštos kvalifikacijos užsienio vežėjai, galintys suteikti profesionalias, bet kiek pigesnes transportavimo paslaugas, jau seniai erzina vietos transporto įmones, kurios jau anksčiau ėmėsi užsieniečių suvaržymo priemonių.
Prancūzijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose didžiosiose Bendrijos šalyse buvo pasiekta, kad ten dirbantiems užsienio įmonių vairuotojams būtų mokamas tose šalyse nustatytas minimalus atlyginimas.
„Tai vežėjams jau sukėlė nemažai nepatogumų, nes, pavyzdžiui, iš Lietuvos į Ispaniją gabenant rinktinį krovinį, kai atskiros krovinio dalys pakraunamos Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, krovinį nugabenusiam vairuotojui apskaičiuojant atlyginimą reikia įvertinti net 3 valstybėse nustatytus skirtingus minimalaus atlyginimo dydžius“, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Vairuotojai priversti registruotis kiekvienoje šalyje, siųsti išankstines komandiruotės deklaracijas, priimančiosios valstybės kalba sudaryti darbo sutartis. Įmonėms teko samdytis gerokai daugiau darbuotojų.
Siekia sugrąžinti vilkikus
Užsienio vežėjams nepasitraukus imta siūlyti, kad per tam tikrą laikotarpį vilkikų vairuotojai būtų grąžinami į savo šalį. Tai buvo aiškinama socialinėmis priežastimis, kad ilgai komandiruotėse dirbantys žmonės neatitrūktų nuo savo šalies ir šeimų.
Tikroji tokios iniciatyvos priežastis tapo aiški paskelbus reglamento pakeitimų projektą, kuriuo numatoma, kad į registracijos šalį būtina grąžinti ne tik vairuotoją, bet ir jo darbo priemonę – patį vilkiką.
Negana to, Mobilumo paketo pakeitimai visose Bendrijos šalyse vežėjus ir vairuotojus verstų sudaryti atskiras darbo sutartis ir mokėti tų šalių atlyginimus.
Tokie pakeitimai yra palankūs šalims, kuriose išvystyta pramonė arba didelis vidaus vartojimas. Sugrįžtantys vilkikai užtikrintų prekių srautą tarp tų valstybių ir tušti nevažinėtų, nes krovinių turi savo šalyse.
Lietuva yra transporto paslaugas eksportuojanti šalis, o krovinių srautas, skirtas vidaus vartojimo ar Lietuvos pramonės reikmėms, nėra didelis.
Pajustų ekologines pasekmes
Iš pradžių siūlyta, kad kitose šalyse dirbantys vilkikai į registracijos šalį turi sugrįžti kartą per 3 savaites. Vėliau pasiūlyta juos grąžinti kartą per 4 savaites.
Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus mūsų vežėjams ir toks reikalavimas būtų nepakeliamas.
„Lietuvoje veikia 4 tūkst. įmonių, kuriose yra apie 38 tūkst. sunkvežimių. Pusė jų dirba ES šalyse ir veža tų valstybių krovinius. Privertus tuščius vilkikus 2 tūkst. kilometrų važiuoti į namus, o vėliau grįžti atgal, įmonės bankrutuotų jau po pusmečio. Aš jau nekalbu apie tokio proceso ekologinę žalą, nes Europos kelius užtvindytų ir kitų ES periferinių šalių krovininis transportas“, – sakė M.Atroškevičius.
Grėsmė visam šalies ūkiui
Jei šis reglamentas būtų patvirtintas, „Linavos“ generalinis sekretorius neabejoja, kad siekdamos išvengti šių nuostolių dauguma mūsų šalies vežėjų įmonių, kuriose dirba apie 160 tūkst. darbuotojų, persiregistruotų Vakarų Europos šalyse.
„Biudžetas netektų mokesčių, nebeliktų mažiausiai 50 tūkst. darbo vietų, o ilgainiui Lietuvoje išnyktų svarbi krovininio transporto šaka, kuri sukuria apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – aiškino M.Atroškevičius.
„Linavos“ atstovai Briuselyje aktyviai užsiima lobistine veikla ir aiškina planuojamų pakeitimų pasekmes. Tą daro ir mūsų šalies europarlamentarai.
Lietuvos poziciją remia ir kitos valstybės – Estija, Latvija, Lenkija ir kitos. Apie gresiančias problemas pradeda suprati ir senųjų ES šalių atstovai. Tokie pokyčiai sunkintų prekių judėjimą, didintų pervežimų kainas, neigiamai paveiktų ES konkurencingumą.
Besipriešinančiųjų daugėja
Austrija siekia, kad ES šalys narės sprendimą dėl Mobilumo paketo priimtų gruodžio 3 d. vyksiančioje Transporto taryboje. Jei iki Naujųjų metų šiai pozicijai pritartų ir Europos Parlamentas, sausį galėtų vykti trišalės derybos (trialogas) tarp EP, ET ir EK.
T.Garuolis viliasi, kad Austrijos pasiūlymams oponuojančios šalys bus pakankamai aktyvios ir sugebės ES kelių transporto ateitį lemsiančius sprendimus nukelti Rumunijos pirmininkavimo laikotarpiui.
„Pastebime, kad Europos Parlamente diskusijos stringa, o tai rodo, kad vis daugiau šalių pradeda suprasti, kuo šie pasiūlymai gali grėsti“, – teigė „Linavos“ sekretorius transporto politikai.
