Aptarė galimą ekonomikos krizę: yra keli karšti taškai

JAV ir Kinijos konfliktas, Kinijos ekonomikos sulėtėjimas ir klimato kaita. Šias tris grėsmes ekonominiam stabilumui pasaulyje įžvelgia Anna Breman, „Swedbank“ grupės vyriausioji ekonomistė, Makroekonominių tyrimų tarnybos vadovė.

Ekspertai kalba apie galimą krizę ir būdus, kaip apsisaugoti.  <br>D.Umbraso nuotr.
Ekspertai kalba apie galimą krizę ir būdus, kaip apsisaugoti.  <br>D.Umbraso nuotr.
 Kaip pagrindinę riziką ekonomistė įvardijo konfliktą tarp JAV ir Kinijos.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 Kaip pagrindinę riziką ekonomistė įvardijo konfliktą tarp JAV ir Kinijos.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Dar visai neseniai apie klimato kaitą nebuvo kalbama.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dar visai neseniai apie klimato kaitą nebuvo kalbama.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaip pagrindinę riziką ekonomistė įvardijo konfliktą tarp JAV ir Kinijos.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kaip pagrindinę riziką ekonomistė įvardijo konfliktą tarp JAV ir Kinijos.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Anglies pramonei kilusi grėsmė, vis daugiau investuotojų iš jos traukiasi.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Anglies pramonei kilusi grėsmė, vis daugiau investuotojų iš jos traukiasi.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Akvilė Bružinskaitė

May 23, 2019, 11:02 AM, atnaujinta May 23, 2019, 11:26 AM

Nerimstant kalboms apie artėjančius ekonominius sunkumus, „Swedbank“ ekonomikos forume ekonomistė ramino, jog galime pastebėti rinkos sulėtėjimą, tačiau ekonominių nuosmukių kol kas nėra. Taip pat A.Breman pabrėžė, jog kai kurios ekonomikos sulėtėjimo procese patiriamos rizikos gali būti išnaudojamos kaip galimybės.

Kaip pagrindinę riziką ekonomistė įvardijo konfliktą tarp JAV ir Kinijos. Gegužės 22 dieną JAV pasiekė pirmieji laivai, kuriems taikomi didesni muitų tarifai.

JAV iš Kinijos importuoja gerokai didesnį kiekį prekių, nei Kinija iš JAV, o didesni mokesčiai kelia konfliktus tarp šių šalių. Nepasiektas susitarimas tarp dviejų galingiausių pasaulio ekonomikų reikš lėtėjančią abiejų šalių ekonomiką, kas neabejotinai lems ir kitų valstybių ekonominių rodiklių kaitą.

Kita rizika – klimato kaita. Australijos centrinis bankas neseniai paskelbė dokumentą, kuriame teigiama, kad klimato kaita bus ir yra didžiausias ekonomiką veikiantis veiksnys.

Dar visai neseniai apie tai nebuvo kalbama, tačiau vis dažniau atliekami tyrimai signalizuoja pavojų. Klimato reiškiniai veikia žemės ūkį ir derlių, jie padidina kainų svyravimus ir tai galime pastebėti žemės ūkio gamybos srityje.

Sulėtėjus ūkio augimui Kinijoje – veikiama Azija ir Europa. Siekiant prisitaikyti prie temperatūros pokyčių reikalingos naujos technologijos, tad šioje vietoje įžvelgiama ir teigiama pusė – atsivers daug naujų verslo galimybių.

Taip pat ekonomistė pabrėžė, jog anglies pramonei kilusi grėsmė, vis daugiau investuotojų iš jos traukiasi. Saulės energija tampa vis pigesnė ir įperkamesnė, tendencijos keičiasi. Europos centrinis bankas šiuo metu supirkęs daug žaliųjų obligacijų, o tai simbolizuoja naują tendenciją – persiorentavimą į naująsias technologijas. Be to, svarstoma ir apie pasitraukimą iš anglį naudojančių šakų. Jei taip nutiks, tai pajusime labai greitai.

Ekonomistės teigimu, paslaugų sektorius kol kas nepaliestas ir auga bei primena, jog ekonomika orientuota būtent į šį sektorių. Darbo rinkos taip pat kol kas laikosi neblogai. Nedarbas mažėja, o užimtumas didėja. Gerai sekasi ir pramonės sektoriui, nes pagrindiniai rodikliai yra neblogi, tačiau, jei nesibaigs konfliktas tarp Kinijos ir JAV, gali nukentėti pagrindinis – paslaugų sektorius.

Baigdama pranešimą A.Breman ramino, jog Europa krizės per artimiausius penkerius metus nepatirs, tačiau įžvelgia tokią galimybę po dešimtmečio.

„Valstybės pakankamai gerai laikosi. Tikėčiausi, jog krizės per penkerius metus nebus, labiau po dešimties, tačiau viskas priklauso nuo Kinijos ir JAV prekybinio konflikto“, – teigė ekonomistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.