Be užsienio kalbų vargiai darbą gausi: Vilniuje reikia vienų, Kaune – kitų

Darbo rinkoje paklausiausia, žinoma, anglų kalba. Į užsienio kalbų mokyklas skubama mokytis ir norvegų, vokiečių, danų kalbų. Pastaraisiais metais jauni darbuotojai griebiasi ir rusų kalbos.

Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>M.Patašiaus nuotr.
Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>M.Patašiaus nuotr.
Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>V.Balkūno nuotr.
Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>V.Balkūno nuotr.
Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp darbdavių reikalavimų – ir užsienio kalbos. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Goda Gudaitytė

Aug 22, 2019, 9:09 AM, atnaujinta Aug 22, 2019, 9:09 AM

Kalbų poreikį rinkoje diktuoja tiek regionai, tiek įmonės veiklos sritis, tiek pareigų lygis.

Tarkim, logistikos srityje pravarti rusų kalba, o finansinių technologijų sektoriuje prisireikia ir danų. Kai kada darbo rinkoje dairomasi ir tų, kurie moka mandarinų kalbą.

Yra skirtumų tarp miestų

Kalbant apibendrintai, Lietuvoje bazinės užsienio kalbos, be kurių sunku išsiversti, yra dvi – anglų ir rusų“, – sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Tačiau žvelgiant į užsienių kalbų poreikį nuodugniau, matyti skirtumų, tarkim, tarp regionų.

Vilniuje dėl itin didelės darbo jėgos koncentracijos yra bene didžiausia kalbų įvairovė, čia pravers ir lenkų, baltarusių kalbos – to dažniausiai reikalauja transporto įmonės.

Vokiečių, prancūzų, ispanų kalbų prireiks prekybos arba gamybos įmonėse, kurios eksportuoja į šalis, kuriomis kalbama šiomis kalbomis.

„Pastaraisiais metais didėjant Fintech įmonių skaičiui, reikšmingai išaugo skandinavų kalbų poreikis – norvegų, švedų, danų, reikalingos ir „egzotinių“ kalbų žinios, tarkim, kinų-mandarinų – dažniausiai prekybos, gamybos įmonėse.

Verslo paslaugų centruose taip pat yra didelė kalbų įvairovė. Jie daugiausia įsikūrę Vilniuje ir Kaune, o kalbų amplitudė yra labai plati ir dažnu atveju tikimasi, kad darbuotojas mokės bent dvi užsienio kalbas, tarkim, anglų ir vokiečių bent jau B2 lygiu“, – kalbėjo R.Karavaitienė.

Ji pabrėžė, kad Vilniuje būtinybė mokėti anglų ir rusų kalbas yra kone savaime suprantama. O Klaipėdoje labiau pravers rusų kalba, Kaune – anglų.

„Jei darbuotojas yra jaunas, jis greičiausiai mokės anglų kalbą ir vargu ar mokės rusų, ir atvirkščiai – vyresni moka rusų, bet nelabai anglų kalbą. Tačiau darbdaviams reikia, kad mokėtų abi kalbas, o tai tampa iššūkiu abiem kartoms“, – problemą įvardijo R.Karavaitienė.

Investuota į gerus specialistus

Kylant karjeros laiptais ir didėjant atsakomybių kiekiui, dažnu atveju reikalingas didesnis užsienio kalbų bagažas ir aukštesnis lygis, neretai gali prireikti bent 3 užsienio kalbų, o šių kalbų lygis turėtų būti B2-C1.

Taip pat tikimasi, kad kandidatas ne tik supras vieną kitą užsienio kalbą, bet ir puikiai ją vartos tiek raštu, tiek žodžiu.

„Dar verta paminėti, kad technologams, inžinieriams yra svarbios ne tik techninės užsienio kalbų žinios, bet ir verslo kalbos įgūdžiai.

Ar tokių idealių kandidatų yra? Taip, bet ne tiek ir daug. Tad darbdaviai turi būti gan lankstūs ir susidėlioti prioritetus. Jei jiems svarbios užsienio kalbų žinios, tačiau kandidatas neturi atitinkamos srities darbo patirties, gal verta jį išmokyti, supažindinti su darbo specifika? Ir atvirkščiai – gal puikiai išmanantį savo darbą, bet nemokantį tam tikros užsienio kalbos specialistą apsimokėtų leisti į kalbų kursus įmonės sąskaita.

Tokių variantų pastaraisiais metais daugėja“, – kalbėjo Cvonline.lt marketingo vadovė.

Mokosi kalbėti vokiškai

„Didžiausią mūsų kursų dalį sudaro vokiečių kalba, neskaičiuojant anglų kalbos, ir tik po to seka panašaus populiarumo rusų ir ispanų kalbos. Nedaug nuo jų atsilieka ir skandinavų kalbos – švedų, norvegų“, – sakė edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ direktorius Rytis Jurkėnas.

Anot R.Jurkėno, antrosios užsienio kalbos pasirinkimą lemia ir miestas, kuriame žmogus gyvena. Vilniuje ir Kaune klientai dažniausiai renkasi vokiečių, rusų, ispanų ir švedų kalbas. Mažesniuose miestuose aktualiausios vokiečių ir norvegų kalbos. Beje, tik Vilniui yra būdingas didesnis lietuvių kalbos kursų poreikis.

Logistikoje paklausi rusų kalba

Pasak portalo „CVbankas.lt“ vadovo Tomo Toleikio, darbo skelbimuose dažniausiai reikalaujama ne tik anglų, bet ir rusų kalbos.

„Dominuoja dvi sritys, kuriose rusų kalba ypač svarbi – logistika ir pardavimai. Nemažai logistikos, transporto vadybos įmonių bendradarbiauja su Rusijos kompanijomis, tad rusų kalba – bene aukščiausias reikalavimas darbinantis tokioje srityje“ – teigia T.Toleikis.

Be to, rusų kalbos pageidauja ir paslaugų sektoriaus darbdaviai, mat pastaraisiais metais vis daugėja rusakalbių turistų Lietuvoje.

Kyla keblumų ieškant vadovų

Įmonės „HopTrans“ administracijos vadovės Kristinos Belopetravičienės teigimu, rusų kalba nėra svarbiausias kriterijus darbinantis, tačiau tai didelis privalumas: ,Daugiausia rusų kalbos reikia bendraujant transporto klausimais. Bet tai nesukelia daug problemų ieškant gero darbuotojo. Svarbiausia žmogaus asmeninės savybės, noras tobulėti. Dėl to mūsų įmonė siūlo rusų kalbos mokymus pradedantiesiems darbuotojams.“

Nors kalbos mokėjimas nėra esminis kriterijus, lemiantis kandidato kompetenciją, jis vis tiek išlieka svarbus šioje srityje.

„Kadangi daugiausia bendradarbiaujame su įmonėmis iš Rusijos, geras rusų kalbos mokėjimas yra būtinas“, – sakė įmonės „Transcompany“ vadybininkas Saulius Vidrevičius.

S.Vidrevičius pabrėžia, jog vyresni kandidatai dažniausiai gerai moka šią kalbą.

„Lengviausia rasti rusiškai kalbančius vairuotojus. Dažniausi kandidatai į šias pareigas – vyresni žmonės. Kur kas sunkiau rasti žmogų, kuris mokėtų rusų ir gebėtų eini vadovaujamas pareigas. Kadangi šių pareigų dažniausiai siekia jauni žmonės, rasti tinkamą kandidatą užima daugiau laiko“, – sakė S.Vidrevičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.