Ar įmanomas ir tolimesnis kino turizmas Lietuvoje? Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas sako, kad reikia veikti kūrybiškai ir greitai – juk po metų ar dvejų jau kalbėsime apie kitas sėkmės istorijas ekrane.
Vilioja pelno mokesčių lengvata
2014-aisiais įsigalėjusi kino lengvata leidžia sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams. Kaip skelbia Lietuvos kino centras (LKC), toks projektas leidžia Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30 proc. filmo gamybos biudžeto mūsų šalyje sumos.
Praėjusį gruodį Seimas pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams pratęsė iki 2023 m. pabaigos.
Vien per šiuos metus tokia galimybe jau pasinaudojo 21 filmo kūrėjai, iš jų – 12 kuriamų užsienio kino kompanijų arba bendradarbiaujant su Lietuva.
R.Kvietkausko teigimu, sėkmingai dirbančios mūsų šalies prodiuserinės įmonės taip ne tik gauna naudos, tačiau ir reikšmingai savo investicijomis prisideda prie darbo vietų kūrimo, nacionalinės kino industrijos plėtros ir bendrai ekonomikos augimo.
„Finansiniai privalumai nėra vienintelė priežastis, kodėl užsienio kino kūrėjai renkasi Vilniaus miestą. Tai lemia faktorių visuma ir paties projekto pobūdis. Šiame sektoriuje – didelė konkurencija, todėl itin svarbi kokybė.
Lietuvos kino gamintojai atliktais savo darbais gali įrodyti, kad kokybė garantuojama, galime dirbti su sudėtingiausiais projektais, turime talentingų žmonių įvairiose filmavimo aikštelės pozicijose“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Kvietkauskas.
Prodiuserinės įmonės „Ahil“, dirbančios su nauju „Netflix International Origins“ serialu Lietuvoje, gamybos vadovė Monika Dapkutė-Sinkevičienė įsitikinusi, kad Vilnių kino gamintojai renkasi dėl draugiškų žmonių, lengvo pasiekiamumo ir kompaktiškumo.
„Galime pasigirti puikia infrastruktūra, laisvalaikio praleidimo vietomis. Bet, žinoma, mokesčių lengvata yra pagrindinis veiksnys. Regione yra keletas panašias lokacijas turinčių valstybių, kuriose kino gamybos kaštai yra panašūs. Todėl galime konkuruoti“, – portalui lrytas.lt sakė M.Dapkutė-Sinkevičienė
Serialo „Černobylis“ sėkmė ir galimybės kino turizmui
Didžiausias užsienio kino projektas Lietuvoje pernai buvo HBO televizijos filmuotas „Černobylis“.
Apie atominės elektrinės katastrofą pasakojančio serialo filmavimai vyko Fabijoniškių, Justiniškių mikrorajonuose, buvusiuose Vyriausybės svečių namuose, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, VRM kultūros rūmuose, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakultete.
Liepos mėnesį netradicinių ekskursijų kūrėjai „Gatvės gyvos“ surengė teminę kelionę po šiuos objektus. Vietų skaičius buvo limituotas, kadangi kelionė tarp rajonų vyko senoviniu „LAZ 695N Lviv“ autobusu, naudotu filmavimuose. Tokioje patirtyje dalyvavo 60 žmonių.
Kaip pasakoja gidas Albertas Kazlauskas, tai buvo išskirtinė ekskursija lietuvių kalba, nes ši tema yra labai artima ir palanki mums.
„Visiems įdomu, kaip tokia katastrofa atsitiko netoli mūsų, netoli Lietuvos. Galime didžiuotis, kad dauguma serialo vaizdų filmuoti Viliaus miegamuosiuose rajonuose, tai leido juos pažinti patiems vilniečiams“, – tikina A.Kazlauskas.
Serialas sulaukė didelės sėkmės, tačiau dalis žiūrovų buvo nusiteikę skeptiškai – esą nereikėtų džiaugtis, kad vis dar gyvename sovietmetį primenančiuose rajonuose.
A.Kazlauskas sako, kad toks požiūris kyla iš nepasitikėjimo savimi ir kažkokio komplekso – juk miestas turi būti įvairus ir pasiūlyti skirtingų lokacijų, tuo jis ir patrauklus kino kūrėjams ir lankytojams.
„Be to, Fabijoniškės vaizduoja Pripetės miestą, kuris tuo metu buvo laikomas tikrai moderniu ir gerbiamu. Pats gyvenau Fabijoniškėse ir jos tikrai turi ką pasiūlyti. Man atrodo, miegamuosius rajonus galima labai gerai išnaudoti jungiant su mieste esančiais objektais, paveldu, kažkokiomis istorinėmis vietomis.
Mes patys daugumą ekskursijų rengiame miegamuosiuose rajonuose, nes norime, kad žmonės atrastų kitokį Vilnių“, – apie kino turizmą portalui lrytas.lt sakė gidas.
Kad kino turizmas gali būti pritaikomas ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, pritaria ir LKC direktorius. Jo teigimu, sėkmingas filmas ar serialas gali suformuoti įvairius ekonominius procesus.
„Būtina pabrėžti, kad reikia veikti kūrybiškai ir greitai – juk po metų ar dvejų jau kalbėsime apie kitas sėkmės istorijas ekrane.
„Černobylis“ buvo sėkmingas, nes tai kūrinys ne apie katastrofą, o apie žmones, jų sprendimus, pasirinkimus, vertybes tos katastrofos akivaizdoje. Tai paveiku“, – įsitikinęs LKC direktorius.
Turistiniai žemėlapiai su maršrutais po filmavimo scenas
M.Dapkutė-Sinkevičienės nuomone, norint plėtoti kino turizmą Lietuvoje, reiktų dažniau rengti vienos dienos ekskursijas, kaip ir buvo padaryta po „Černobylio“ serialo.
„Dauguma pagrindinių filmavimo lokacijų yra išsidėstę kompaktiškai ir jas galima aplankyti per dieną, trumpai pristatant ten filmuotus filmus. Didžioji dalis filmavimo darbų būna vykdomi Vilniuje, į kitus miestus/rajonus išvykstame tik įsitikinę, kad tinkamos lokacijos sostinėje rasti neįmanoma“, – pasakoja „Ahil“ gamybos vadovė.
VšĮ „Vilniaus kino biuras“ direktorė Jūratė Pazikaitė sako, kad kino kūrėjų pasirinkimas filmuoti ne tik senamiestyje parodo, koks Vilnius daugiasluoksnis ir kiek skirtingų veidų turi.
„HBO Pripetę atrado Fabijoniškėse, istorija apie Jekateriną Didžiąją gimė Trakų Vokės dvare, „National Geographic“ istorija „Popiežius prieš Hitlerį“ buvo atkurta Verkių rūmuose, „Netflix“ „Tokijo teismo“ scenas filmavo VU Botanikos sode, Romanovų istoriją kūrė Puškino muziejuje, dabar Malmė atrasta Šeškinėje.
Kiek tai leis naujai pažinti miestą ir kiek turistų pritrauks į konkretų rajoną, priklauso ir nuo filmuojamų scenų svarbos, kiek jos reikšmingos tame seriale ar filme.
Pavyzdžiui, Fabijoniškėse buvo filmuojama masinė evakuacija, kuri „Černobylio“ istorijoje vaidino ypač svarbią rolę, todėl natūralu, kad rajono vardas nuskambėjo plačiai“, – teigė J.Pazikaitė.
Pašnekovės nuomone, kino turizmas yra dar nauja sąvoka Lietuvoje. Tačiau, kaip matome iš kitų pasaulio šalių pavyzdžių (pvz. „Žiedų valdovas“ Naujojoje Zelandijoje), tai padeda reklamuoti miestą/šalį per kiną.
„Po BBC filmuotos „Karo ir taikos“ atsirado pirmasis kino maršrutas po filmavimo vietas, 2016 m. miestas išleido pirmąjį „Vilnius on Screen“ leidinį su filmų aprašymais, filmavimo vietomis ir žemėlapiu.
Šiais metais leidinys buvo atnaujintas, įtraukiant naujausius nufilmuotus filmus Vilniuje, tokius kaip minėtasis „Černobylis“, dar neparodyta „Jekaterina Didžioji“, Netflix „Paskutiniai carai“, švedų – lietuvių filmas „Kriminalinė Maskva“, kurį kovą premjeravo televizijos. Bendradarbiaujame su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros organizacija „Go Vilnius“, Vilniaus kino biuru ir filmuotojais, kad turistai atrastų miestą per kiną“, – nurodė J.Pazikaitė.
LKC duomenimis, vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė daugiau nei 14 mln. eurų, o verslo investicijos siekė beveik 3 mln. eurų
